Pagrindinis puslapisVatikano radijas
Vatikano radijas   
Kitos kalbos  

     Pagrindinis puslapis > Bažnyčia  >  2013-08-05 09:43:40
A+ A- print this page



Telšiuose baigėsi jubiliejinis vyskupijos eucharistinis kongresas



2013 m. rugpjūčio 4 d, IV-ojo, jubiliejinio Telšių vyskupijos eucharistinio kongreso pagrindinės dienos rytą, prieš 8 val. Šv. Mišias Telšių Katedroje baigėsi tris paras trukusi Švč. Sakramento adoracija, o nuo pat ryto į šį miestą iš visos Lietuvos plūdo žmonės. 11 val. Telšių miesto pagrindinėje aikštėje vyko katechezė ir iškilmingas šlovinimas. Katechezės metu, kurią tiesiogiai transliavo Marijos radijas, mintimis apie tikėjimą ir santykį su Dievu bei artimu dalinosi kunigai kan. Andriejus Sabaliauskas ir kun. Sigitas Žilys, giedojo Telšių Švč. M. Marijos į Ėmimo į Dangų parapijos šlovintojų grupė, vadovaujama vargonininkės Ernestos Dargužienės.

Tuo pat metu Telšių „Žemaitės“ dramos teatre vyko iškilmingas Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejaus paminėjimas, kuriame dalyvavo garbūs svečiai: Bažnyčios hierarchai, kunigai, Lietuvos Respublikos vadovai, Seimo nariai, Telšių miesto ir rajono vadovai. Renginys pradėtas menine programa, jo metu Lietuvos dailės akademijos profesoriui dr. Adomui Butrimui ir Telšių dekanato dekanui prel. dr. Juozui Šiuriui suteikti Telšių miesto garbės piliečių vardai ir įteiktos regalijos.

Tą dieną prieš pagrindines 13 val. Šv. Mišias buvo atidengta ir pašventinta Žemaičių Krikšto 600 jubiliejui bei Europos kristianizacijos užbaigos 1100 – ųjų metinių paminėjimui skirta atminimo lenta. Lentą, sukurtą prof. Romualdo Inčirausko, atidengė ir sveikinimo žodį tarė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, lentą pašventino ir visus gausiai susirinkusius pasveikino Telšių vyskupas J. Boruta SJ.

Pagrindinėms 13 val. iškilmingoms Šv. Mišioms vadovavo Popiežiaus Legatas - - Budapešto ir Estergomo arkivyskupas, kardinolas Péteris Erdő, koncelebravo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Telšių vyskupas J. Boruta SJ kiti iš Lietuvos ir užsienio vyskupijų atvykę vyskupai ir apie 200 kunigų iš visos Lietuvos.

Iškilmingų Šv. Mišių pradžioje Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius kan. Viktoras Ačas daugiatūkstantinei tikinčiųjų minei lietuvių kalba perskaitė popiežiaus Pranciškaus ta proga atsiųstą specialų sveikinimą, kuriame Popiežius išryškino žemaičių krikšto svarbą Europai, drąsina sekti Kristumi, ypač kreipdamasis į jaunimą bei visus tikinčiuosius. Laiško pabaigoje Popiežius Pranciškus visiems suteikią savo specialųjį palaiminimą.

Šv. Mišių metu pamokslą pasakė Popiežiaus Legatas - Budapešto ir Estergomo arkivyskupas, kardinolas Péteris Erdő:

“Jūsų Ekscelencija, Respublikos Prezidente, Ministre Pirmininke, Garbūs civilinės Valdžios atstovai, Jūsų Eminencija Kardinole, Jūsų Ekscelencija Apaštalini Nuncijau, Jūsų Ekscelencija Vyskupe Jonai Boruta SJ, Garbingi Diplomatinio Korpuso nariai, Brangūs Broliai vyskupystėje ir kunigystėje, Garbieji visuomeninių ir kultūrinių institucijų atstovai, Mieli broliai ir seserys,

Malonė Jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus (Fil 1,2). Jo Šventenybė, Popiežius Pranciškus siunčia savo brangiausius sveikinimus ir savo palaiminimą visai bendrijai, susirinkusiai šios šventės proga, o taip pat visai Lietuvos tautai.
Švenčiame, iš tiesų, reikšmingą iškilmę. Šventė Lietuvai, šventė Bažnyčiai Europoje ir šventė visuotinei Bažnyčiai. Kai palaimintasis Popiežius Jonas Paulius II 1987 metais priešais Špajerio katedrą kalbėjo apie Gerosios Naujienos paskelbimą ir paskleidimą Europoje, prisiminė misijonierius, tautos sūnūs, kurie nešė Evangeliją kitoms tautoms, kurie skelbė Kristų savo laiku kitoms tautoms. Pasakodamas apie evangelizacijos istoriją Europoje, jis tuo pačiu prisiminė ir Lietuvą: “tuometinė Europos christianizacijos pabaiga, neabejotinai sutampa su Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Jogailos krikštu Šiaurės Rytų Europoje”.

Tas ypatingas momentas, apie kurį kalbėjo Popiežius nebuvo atsitiktinumas, bet buvo nueito kelio rezultatas. Šiandien galime švęsti kulminaciją to proceso: Žemaitijos atsivertimą. Didi Europos tauta (15 liepos 1410 metais) nusprendė tęsti iki galo evangelizacijos procesą. Todėl šiandien turime progą švęsti kartu “dvasinėje vienybėje su Lietuvos krikščionimis” šeštą šio atsivertimo šimtmetį.

Girdėjome skaitinio iš Pranašo Izaijo knygos žodžius. Jis kalba apie šauklį, kuris skelbia pergalę, ramybę ir išganymą. Kristaus Geroji naujiena, Jo Evangelija yra ta pergalės ir žmonijos išlaisvinimo žinia (plg. Rom 10, 15). Todėl šv. apaštalas Paulius sako: “Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas (Rom 10, 9).

Žmonėms šiandien dažnai yra sunku klausyti ir sekti ilgus bei sudėtingus svarstymus ir argumentacijas. Todėl šiandienos evangelizacija, ta garsioji naujoji evangelizacija – nepaisant, jog tai yra visas didžiosios teologijos turtas – privalo skelbti Kristaus žinią, skirtą visiems parinkdama svarbiausius ir reikalingiausius žodžius. Tą patį dalyką padaro šv. Paulius Laiške Romiečiams. Jis, iš tiesų, kalba apie Kristaus prisikėlimą ir mūsų išganymą. Tai yra tai, ką mes turime sakyti privačiai ir viešai taip pat šiandien. Ar tai keista žinia? Art ai tai toji žinia, kuri galbūt nedomina daugelio? Jėzuje Kristuje susijungia Bažnyčios Tradicija, apaštalų liudijimas ir visos tolesnės krikščionių kartos. Be jų tvirto įsitikinimo Kristaus prisikėlimu nebūtų jokio pagrindo dėl jų tikėjimo

Taip pat ir mes, su jais esame suvienyti malone Jėzuje Kristuje. Jei ieškosime Jo veido, jei išpažinsime savo tikėjimą Jame, jei priimsime krikštą ir kitus Bažnyčios sakramentus, tai ir mūsų gyvenime įvyks maži ar dideli stebuklai, kurie parodys galingu būdu stulbinantį Dievo atsakymą mūsų šauksmui, kylančiame būtinybėje, džiaugsmuose ar mūsų ieškojimuose teisingos krypties. Dievas gali atsakyti tautoms, o taip pat visai žmonijai, leisdamas šviesti ant jų savo Veido šviesai (plg. Psl 4, 6). Istorijoje sutinkame tiek ramybės, o taip pat ir audrų momentus, kada atrodo, jog tik blogis bus tas, kuris tars paskutinį žodį. Ir iš kart po to, beveik nelauktai, sugrįžta saulė ir mes tada suvokiame tikėjime, kad tai yra Kristus, kuris mums suteikia asmenišką atsakymą.

Amžinasis gyvenimas, mūsų gyvenimas po mirties, daugeliui atrodo žinia iš fantastikos pasaulio. Iš tiesų, galėtume klausti ką mes žinome apie mus, žmogiškas būtybes? Tik Kristus yra tas, kuris žino viską apie mus. Jis žino gerai ir kokios medžiagos esame padaryti (Psl. 139, 13). Kiek bando gamtos mokslai pasiekti žinojimo apie materiją, apie laiką ir erdvę, tiek dar daugiau atsiranda klausimų apie prasmę šių dalykų. Žinoma mes taip pat esame tie, kurie patys šiek tiek save pažįstame. Ir tik tikėjimo šviesoje atrandame visišką begalinę vertę žmogiškojo asmens ir savo pašaukimo.

Gyvenimo, asmens, tautų, žmonijos prasmė bei vertė gali būti suprantama tik sąryšyje su kitomis būtimis. Jei prekyboje be kokios prekės vertė išreiškiama – nors ir paviršutinišku būdu – per piniginę vertę, tai tą patį galime pasakyti analogijos būdu, jog visa Visata gali gauti vertę ir prasmę tik sąryšyje su kita Būtimi, kuri yra Dievas. Bet kaip mes, ribotos žmogiškos būtybės, galime perteikti šią begalinę Būtį, kurios egzistencija pranoksta erdvę, laiką, materiją ir kuri egzistuoja šalia ir viduje Visatos? Taigi, Jis yra Tas, kuris nori mums apsireikšti, kuris nori atrasti ryšį su mumis. Jis nori mus mylėti, ir nori, kad būtų galima atrasti tiesius kelius link bendrystės tarp skirtingų realybių, kaip yra Jis ir mes, žmogiškos būtybės.

Galutinis Jo Žodis, pilnas ir išlaisvinantis yra Jėzus Kristus. Dievas, kuris tapo žmogumi ir kuris apreiškė mums, visų pirma, Dievo Tėvo meilę ir savo gailestingumą. Kristus pats išbandė ir parodė diskretišku, bet įtikinamu būdu, kokia yra Jo dieviška tapatybė, Jis tai išreiškė kančios metu per paklusnumą ir meilę savo Tėvui, o tuo pačiu ir parodydamas pilną Dievo solidarumą su visa žmonija, būdamas vienas iš mūsų iki savo žmogiškos mirties. Jis dalijosi su mumis prisikėlimo dovana, ta žmogiškos būties galimybe persikeisti ir dalyvauti dieviškame gyvenime, kurį mes vadiname paprastai, amžinąja laime. Ją taip pat galime pavadinti “Gyvenimą Dievo šviesoje” arba “dangiškoje Jeruzalėje”, kurioje nereikės nei saulės, nei žiburio šviesos. Nes pats Dievas bus toji Šviesa. Ir šios karalystės šviesoje “vaikščios pasaulio tautos”.

Ši realybė per tikėjimą įžengia į mūsų gyvenimą. Ją mes sutinkame čia, šioje žemėje, o ypatingu būdu, Švenčiausiame Sakramente. Esu dėkingas mieli broliai vyskupai ir Lietuvos tikintieji, kad galime švęsti šį svarbų šio krašto atsivertimo Jubiliejų kartu jungdami jį su Eucharistiniu kongresu, kuris įkūnija daugybę valandų adoracijų, iškilmingų procesijų, o ypač dažnos šv. Komunijos priėmimo praktikas. Jėzus pats mus moko prašyti Dievo Tėvo būtiniausių mūsų gyvenimui dalykų. Tarp materialinių gėrybių minima kasdieninė duona.

Duona, kuri leidžia mums išgyventi. “Kasdienės duonos duok mums šiandien”, kalba mums Evangelija pagal Matą. “Kasdienės duonos duok mums kiekvieną dieną”, mums mini Evangelija pagal Luką. Ar tai nėra, iš tiesų, tas vertingas šios žemės lobis, kurio mes turėtume siekti? Jei kuris tampa turtingas, negali išskirtinai tuo mėgautis vien tik dėl savo gerovės, ir jis negali tuo turtu vien savavališkai ir kaprizingai naudotis, bet turi suvokti savo didelę atsakomybę vargšų atžvilgiu, tų, kurie gyvena iš savo tiesioginio darbo ar viešojo gėrio.

Kasdieninė duona pagal Bažnyčios Tėvus yra duona, kuri leidžia mums išgyventi, ji yra taip pat ir ta duona, kurios esmė yra perkeičiama. Ši duona tampa mums Eucharistijos ženklu. Todėl šv. Ambraziejus sako: “Jei duona yra kasdieninė, kodėl tu ją gauni tik kartą metuose? Priimk ją kiekvieną dieną tai, kas tau yra reikalinga kiekvienai dienai. Gyvenk taip, kad galėtumei būti vertas kiekvieną dieną Ją priimti”.

Dalyvavimas Kristaus gyvenime turi persmelkti visą mūsų gyvenimą. Priimti šv. Komuniją kiekvieną dieną yra svarbus dalykas mūsų tikėjimui, meilės darbams ir gyvybingai vilčiai. Tie, kurie dažnai lanko Šv. Mišias dažniausiai yra įpratę priimti Švenčiausiąjį Sakramentą kiekvieną dieną. Tai yra svarbus dalykas. Tai yra mūsų gyvybės šaltinis, kuri mums leidžia būti kukliems ir tuo pačiu dosniems. Tai padeda atverti mūsų akis poreikiams tų, kurie gyvena aplink mus. Ji sustiprina mumyse to surasto gyvenimo prasmės ir vertės džiaugsmo, ji padeda taip pat su meile priimti visus sunkumus, išbandymus, ligas ir skausmus. Todėl Tėve mūsų maldoje prašome mūsų nuodėmių atleidimo, o taip pat rašome Dievo apsaugos nuo pagundų ir jo apgynimo prieš blogį. Tai yra svarbu ir gražu, kad eucharistinė Komunija yra palydima reguliarios sakramentinės išpažinties. Kaip sako Popiežius Pranciškus: dievas niekada nepavargsta mums atleisti. Esame mes, kurie pavargstame prašyti jo atleidimo. Bet tikėjimas mums padeda būti nusižeminusiems ir nugalėti pagundą nepripažinti gėrio ir blogio kategorijas ir sakyti, kad gyventi siekiant gėrio yra sunku ar neįmanoma. Sunku, taip, bet su Dievo pagalba, viskas įmanoma. Yra įmanoma gyventi jau čia Žemėje dvasios ir malonės bendrystėje su Kristumi ir su kitais tikinčiaisiais. Yra įmanoma perduoti mūsų tikėjimo džiaugsmą, viltį ir konstruktyvią jėgą tiek visuomenei, tiek visam pasauliui, kuris nepaisant kiekvieno nusivylimo ar nusiminimo, talpina savyje grožio, gėrio, ir tiesos alkį bei troškulį. Pasauliui reikia Kristaus. Pasauliui reikia taip pat ir mūsų, kiek mes priklausome Kristui.

Telaimina Dievas visą Lietuvą. Telaimina Europos tautas, telaimina šeimas, vargšus, kenčiančius, ligonius, senyvo amžiaus ir visus tuos, kurie Jo ieško su atvira širdimi. Šventoji Motina, Gailestingumo Motina, Aušros Vartų, Žemaičių Kalvarijos, Šeimų Karaliene, Marija, melskis už mus“.

Telšių vyskupijos centrų: Katechetikos, Jaunimo, Šeimų, „Caritas“ atstovai iškilmingai nešė atnašas, per Šv. Mišias ir Eucharistinės procesijos metu, vadovaujant Klaipėdos universiteto prof. Gediminui Purliui bei jungiantis kitiems vargonininkams, grojant Klaipėdos karinių jūrų pajėgų pučiamajam orkestrui, giedojo kelių šimtų iš visos Telšių vyskupijos atvykusių choristų jungtinis choras.

Šv. Mišiose dalyvavo ir su tikinčiųjų minia meldėsi LR Prezidentą Dalia Grybauskaitė, LR Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene, europarlamentaras prof. Vytautas Lansbergis su žmona, LR Seimo nariai, Telšių miesto vadovai ir daug kitų garbingų svečių.

Po iškilmingų Šv. Mišių Popiežiaus Legatas visiems suteikė specialiųjų Popiežiaus Pranciškaus ganytojinį palaiminimą, po kurio Telšių miesto gatvėmis, dėkojant Dievui, parapijoms nešant savo vėliavas buvo einama iškilminga eucharistinė procesija. Daugiatūkstantinė minia giedojo Viešpačiui ir sekė paskui jį, esantį Švč. Sakramente monstrancijoje.

Procesijai priartėjus prie Telšių Katedros visa tikinčiųjų minia buvo palaiminta Švč. Sakramentu, o po palaiminimo visiems, o ypač Popiežiaus Legatui padėkos žodį tarė Telšių vyskupas J. Boruta SJ.

Šv. Mišias tiesiogiai transliavo Lietuvos radijas ir televizija bei Marijos radijas.

Po iškilmių Telšių Katedroje buvo surengta agapė, o Telšių miesto aikštėje šventę vainikavo koncertas „Tautos gyvybės giesmė“. Susirinkusiesiems koncertavo svečiai iš Šiaulių.

Tokiomis iškilmingomis pamaldomis tą rugpjūčio 4 – ąją buvo užbaigtas IV – asis, jubiliejinis Telšių vyskupijos eucharistinis kongresas, skirtas Žemaičių Krikšto 600 metų jubiliejui paminėti.

Eucharistinis kongresas Telšių vyskupijoje baigėsi, tačiau jubiliejiniai renginiai tęsis visus šiuos metus bei Jubiliejus bus švenčiamas iki pat 2017 metų, kada bus minimas Žemaičių vyskupijos įkūrimo 600 metų jubiliejus.

Vatikano radijui iš Telšių vyskupijos kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas




Pasidalink






Apie mus Laidų tvarkaraštis Retransliacijos Lietuvoje Rašyk redakcijai Vatikano radijo reklama Nuorodos Šventasis Sostas Vatikano Miesto Valstybė Popiežiaus liturginės apeigos
All the contents on this site are copyrighted ©. Webmaster / Credits / Legal conditions / Advertising