Pagrindinis puslapisVatikano radijas
Vatikano radijas   
Kitos kalbos  

     Pagrindinis puslapis > Politika  >  2013-08-26 16:52:09
A+ A- print this page



Naujosios Zelandijos vyskupų pasiūlymai dėl konstitucijos: reikia saugoti ne tik laisvę, bet ir laisvės sąvoką



Šiuo metu Naujoje Zelandijoje vyksta šalies konstitucijos peržiūra, o už tai atsakingas Konstitucinis patariamasis komitetas pakvietė įvairias visuomenės jėgas pateikti savo pastabas ir požiūrį. Į šį kvietimą atsiliepė Naujosios Zelandijos katalikų vyskupų konferencija. Katalikai sudaro apie 12 procentų šalies gyventojų, kurių dauguma yra krikščionys, pirmiausia anglikonai.

Konstitucinio patariamojo komiteto kvietime pažymima, kad konstitucija yra taisyklės, pagal kurias gali gyventi kartu visa šalis; kad įstatymo valdžia užtikrina laisvos, saugios ir tvarkingos visuomenės gyvavimą.

Įstatymo valdžia yra būtina, tačiau, pažymi Naujosios Zelandijos ganytojai, vien to nepakanka. Demokratinės institucijos ir ekonomika gerai veiks tik tada, jei sugyvens su tam tikrais premoderniais kultūriniais įpročiais. Vyskupai remiasi žymiu politinės minties atstovu Francis Fukuyama, kuris argumentuoja, jog vien įstatymo, kontrakto ir ekonominio racionalumo nepakanka stabilumo ir gerovės post-industrinėse visuomenėse užtikrinimui, reikia taip pat pasitikėjimo, moralinio įpareigojimo, pareigos bendruomenei, abipusiškumo. O šie dalykai labiau yra „kultūriniai įpročiai“, nei racionalūs apskaičiavimai. Vyskupų pasiūlymai liečia būtent šį, kultūrinių ir moralinių įpročių, vertybių ir dorybių sferą, būtiną, kad laisva visuomenė ir atvira ekonomika tikrai veiktų.

Ginant kultūrą, kurios reikia laisvos visuomenės ir laisvos ekonomikos gyvavimui, reikia ginti pačią laisvės sąvoką. Laisvė kai kurių paviršutiniškai yra suvokiama kaip laisvė ieškoti individualaus pasitenkinimo tol, kol tai neigiamai nepaliečia nei vieno, kurį valstybė yra pasiruošusi ginti. Šioje perspektyvoje demokratija tėra procedūrų visuma, kuri reguliuoja asmeninių pasitenkinimų siekius. Čia nėra vietos pilietinei visuomenei, bendruomenės demokratiniam diskursui, tik samplaika izoliuotų vienetų, kurie vargu ar gali būti vadinami piliečiais, nes pajėgūs konfrontuotis vienas su kitu tik paduodami vienas kitą į teismą, rašo George Weigel, kitas Naujosios Zelandijos vyskupų cituojamas politinis mąstytojas.

Alternatyva tokiai ekstremaliai laisvės ir individualios autonomijos sąvokai yra idėja, jog asmenys atranda savo prasmę ir laimę vieni per kitus ir su kitais. Tai pamatinė etinė nuostata, priklausanti kultūros sferai.

Laisvė nėra pati sau. Ji degeneruoja iki leidimo, jei yra atsiejama nuo tiesos ieškojimo ir jos pasekmių priėmimo. Gerbiant kiekvieno piliečio įsitikinimus ir iš jų išplaukiantį skirtingumą, bendra pareiga siekti tiesos saugo visuomenę nuo subyrėjimo. Tiesa, savo ruožtu, nėra vien nuomonės. Visas pažinimas ir mokslinis progresas priklauso nuo poreikio žinoti, kaip yra iš tiesų. Troškimas ir pareiga siekti tiesos yra pamatas dialogui. Be jo liekama tik faktinėje įvairovėje ir potencialiame subyrėjime, o ne autentiškame pliuralizme, kuris yra tikras kultūrinis pasiekimas.

Bendrasis gėris ir subsidiarumo principas yra kiti du Naujosios Zelandijos katalikų vyskupų konferencijos pasiūlymų dėl konstitucijos principai. Bendrasis gėris yra sąlygos, kurios leidžia pavieniams piliečiams save realizuoti, būti savo likimo kalviais, duoti indėlį savo visuomenei. Subsidiarumo principas nurodo, kad aukštesnės institucijos neturi trukdyti pavieniams asmenims ar asociacijoms padaryti tai, kas įmanoma jų pačių jėgomis ir sugebėjimais; padėti tada, kai to reikia.

Ryšio tarp laisvės ir tiesos, asmenų tarpusavio priklausomybės pasekmė yra egoistinio gyvenimo atsisakymas. Šioje perspektyvoje, Lordo Actono žodžiais, laisvė nereiškia elgtis kaip nori, tačiau teisę daryti tai, ką jaučiame privalą daryti. Sekuliari valstybė turi sukurti erdvę, kurioje piliečiai ir jų grupės galėtų save realizuoti kiekvienas savo būdu. Tai skiriasi nuo ideologinio sekuliarizmo, kuris netikėjimo perspektyvą paverčia pagrindine, sumenkinant religijos laisvę, kai tuo tarpu ji tėra vienas iš pasirinkimų pliuralistinėje demokratinėje visuomenėje. (Vatikano radijas)




Pasidalink






Apie mus Laidų tvarkaraštis Retransliacijos Lietuvoje Rašyk redakcijai Vatikano radijo reklama Nuorodos Šventasis Sostas Vatikano Miesto Valstybė Popiežiaus liturginės apeigos
All the contents on this site are copyrighted ©. Webmaster / Credits / Legal conditions / Advertising