Pagrindinis puslapisVatikano radijas
Vatikano radijas   
Kitos kalbos  

     Pagrindinis puslapis > Audiencijos ir vidudienio malda >  2013-10-02 11:36:27
A+ A- print this page



Popiežius Pranciškus. Kaip Bažnyčia gali būti šventa, jei mes esame nusidėjėliai? (+ video)



Trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje popiežius Pranciškus kalbėjo apie Tikėjimo išpažinimo tvirtinimą, jog Bažnyčia yra šventa. Šis Bažnyčios požymis buvo įspaustas jau pirmųjų krikščionių sąmonėje, kurie vadindavosi paprasčiausiai „šventaisiais“, nes buvo įsitikinę, kad Dievo, Šventosios Dvasios veikimas pašventina Bažnyčią.

Tačiau kuria prasme, - klausė popiežius, - Bažnyčia yra šventa, jei matome, kad istorinė Bažnyčia amžių bėgyje patyrė tiek sunkumų, problemų, tamsių momentų? Kaip gali būti šventa Bažnyčia, kuri sudaryta iš žmogiškų būtybių, iš nusidėjėlių. Vyrai nusidėjėliai, moterys nusidėjėlės, kunigai nusidėjėliai, vienuolės nusidėjėlės, vyskupai nusidėjėliai, kardinolai nusidėjėliai, popiežius nusidėjėlis...Visi tokie. Kaip gali būti šventa tokia Bažnyčia?

Atsakant į šį klausimą norėčiau leistis būti vedamu šventojo Pauliaus laiško Efeso krikščionims ištraukos, - sakė Šventasis Tėvas, cituodamas apaštalo pastabą, jog „Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų“ (Ef 5,25-26). Kristus mylėjo Bažnyčią, dovanodamas save ant kryžiaus. Ką tai reiškia? Reiškia, kad Bažnyčia yra šventa, nes kyla iš Dievo, kuris yra šventas, jai yra ištikimas ir jos neapleidžia mirties ir blogio galiai. Yra šventa, nes Jėzus Kristus, Dievo Šventasis, yra neatsiejamai su ja susijęs, yra šventa, nes yra vedama Šventosios Dvasios, kuri ištyrina, perkeičia, atnaujina. Nėra šventa dėl mūsų nuopelnų, tačiau todėl, kad Dievas ją daro šventa, tai Šventosios Dvasios ir jos dovanų vaisius.

Jus galėtumėte pasakyti: Bažnyčia yra sudaryta iš nusidėjėlių, tai matome kasdien. Ir tai tiesa, - tęsė popiežius Pranciškus: - esame nusidėjėlių Bažnyčia ir esame kviečiami leistis būti perkeistais, atnaujintais, pašventintais Dievo. Istorijoje kai kurie buvo gundomi tvirtinti: Bažnyčia yra tik tyrųjų Bažnyčia, teisingųjų, o kiti turi būti atitolinti. Tačiau ne, tai netiesa, tai erezija! Bažnyčia, kuri yra šventa, neatmeta nusidėjėlių, priešingai, juos priima, atvira patiems tolimiausiems, kviečia visus leistis būti apgaubtais gailestingumo, švelnumo ir atleidimo Tėvo, kuris visiems suteikia progą jį sutikti, eiti link šventumo.

„Bet tėve, aš esu nusidėjėlis, turiu didelių nuodėmių, kaip galiu būti Bažnyčios dalimi?“ Brangus broli, brangi sese, - kalbėjo Šventasis Tėvas, - būtent to ir trokšta Viešpats: kad jam pasakytum – „Viešpatie, esu čia, su savo nuodėmėmis. Atleisk man, padėk eiti, perkeisk mano širdį!“. Ir nėra nei vieno be nuodėmių, visi jas nešame su savimi. Dievas, kuri sutinkame Bažnyčioje, nėra negailestingas teisėjas, tai evangelinio palyginimo Tėvas. Gali būti kaip tas sūnus, kuris paliko namus, pasiekė nutolimo nuo Dievo dugną. Ir kai turėsi jėgos pasakyti, kad noriu sugrįžti į namus, rasi atviras duris, Dievas tave pasitiks, nes tavęs visada laukia, tave pabučiuoja, apkabina ir surengia puotą. Viešpats nori, kad mes būtume dalimi Bažnyčios, kuri atveria rankas, kad priimtų visus, kuri nėra mažumos namai, tačiau visų namai, kurioje visi gali būti atnaujinti, perkeisti, pašventinti jo meilės, stipriausieji ir silpniausieji, nusidėjėliai, abejingieji, praradę drąsą ir pasimetusieji. Bažnyčia visiems suteikia galimybę eiti šventumo keliu, kuris yra kiekvieno krikščionio kelias: mums leidžia sutikti Jėzų Kristų sakramentuose, ypač Išpažinties ir Eucharistijos, mums perduoda Dievo Žodį, mums leidžia gyventi Dievo meilėje visiems.

Tad paklauskime savęs: ar leidžiamės būti pašventintais? Ar esame Bažnyčia, kuri priima atviromis rankomis nusidėjėlius, kuri teikia drąsos, vilties, ar esame savyje užsidariusi Bažnyčia? Ar esame Bažnyčia, kurioje išgyvenam Dievo meilė, kurioje skiriamas dėmesys kitam, kurioje meldžiamasi vieniems už kitus?

Ir paskutinis klausimas: ką galiu padaryti aš, kuris jaučiuosi silpnas, trapus, nusidėjėlis? Dievas, - kalbėjo popiežius, - tau sako: nebijok šventumo, nebijok siekti daug, leistis būti mylimam ir ištyrintam Dievo, nebijok leistis būti vedamam Šventosios Dvasios. Leiskimės būti užkrėstais Dievo šventumo. Kiekvienas krikščionis yra pašauktas šventumui ir šventumas nėra nepaprastų dalykų darymas, tačiau leidiamas veikti Dievui. Tai mūsų silpnumo susitikimas su jo malonės jėga, tai pasitikėjimas jo veikimu, kuris leidžia mums gyventi meilėje, viską daryti su džiaugsmu ir nuolankumu, dėl Dievo šlovės ir tarnystės artimui.

Yra garsi prancūzų rašytojo Leon Bloy frazė, kurią jis kartodavo savo paskutiniais gyvenimo momentais: „gyvenime yra tik vienas liūdnas dalykas – nebūti šventais“. Nepraraskime vilties dėl šventumo, eikime visi šiuo keliu. Ar norime būti šventais? Ar visi? Išgyvenkime su džiaugsmu mūsų tikėjimą, leiskimės būti mylimais Viešpaties. Viešpats mūsų laukia. Prašykime šios dovanos Dievo maldoje, sau ir kitiems. Ačiū! - užbaigdamas savo katechezę kvietė popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)




Pasidalink






Apie mus Laidų tvarkaraštis Retransliacijos Lietuvoje Rašyk redakcijai Vatikano radijo reklama Nuorodos Šventasis Sostas Vatikano Miesto Valstybė Popiežiaus liturginės apeigos
All the contents on this site are copyrighted ©. Webmaster / Credits / Legal conditions / Advertising