Pagrindinis puslapisVatikano radijas
Vatikano radijas   
Kitos kalbos  

     Pagrindinis puslapis > Bažnyčia  >  2013-11-04 15:02:06
A+ A- print this page



Popiežiaus homilija Mišiose už mirusius vyskupus ir kardinolus: visos jų dienos yra Dievo rankose (+video)



Pirmadienio ryte popiežius Pranciškus, tarsi pratęsdamas Visų mirusių paminėjimą, aukojo šventąsias Mišias už kardinolus ir vyskupus, kurie mirė per pastaruosius metus.

„Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“, skaitinio iš apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams žodžius pakartojo Šventasis Tėvas.

Apaštalas Dievo meilę pristato kaip giliausią, neįveikiamą krikščioniško pasitikėjimo ir vilties motyvą. Jis išvardija priešiškas ir paslaptingas jėgas, kurios gali kėsintis į tikėjimo kelią. Tačiau užtikrintai tvirtina, kad net jei visa mūsų egzistenciją būtų apsupta grėsmių, niekas negali atskirti mūsų nuo meilės, kurią Jėzus mums pelnė save dovanodamas, - kalbėjo popiežius. – Taip pat ir demoniškos galios, priešiškos žmogui, bejėgiškai sustoja prieš intymų meilės ryšį tarp Jėzaus ir to, kuris jį priima tikėjime. Ši ištikima meilė, kurią Dievas duoda kiekvienam iš mūsų, padeda su ramybe ir jėga eiti kiekvienos dienos keliu, kartais greitai, kartais lėtai ir sunkiai.

Tik žmogaus nuodėmė gali nutraukti (meilės) ryšį, bet ir šiuo atveju Dievas jo visada ieškos, padės atstatyti vienybę su juo, kuri tęsiasi ir po mirties, dar daugiau, pasiekia savo viršūnę po galutinio susitikimo su Tėvu. Toks įsitikinimas suteikia naują ir pilną prasmę žemiškajam gyvenimui ir mus atveria gyvenimo po mirties vilčiai.

Kiekvieną kartą, - sakė Šventasis Tėvas, - kai atsiduriame prieš brangaus, mums pažįstamo žmogaus mirtį, mumyse kyla klausimas: kas liks iš jo gyvenimo, iš jo darbo, iš jo tarnystės Bažnyčiai? Mums atsako Išminties knyga: jis yra Dievo rankose! Ranka yra svetingumo ir priėmimo simbolis, asmeninio pagarbos ir ištikimybės santykio ženklas: todėl paspaudžiame ranką. Ir dabar šie uolūs ganytojai, kurie atidavė savo gyvenimą tarnavimui Dievui ir broliams, yra Dievo rankose. Viskas, kas jiems priklausė yra gerai saugoma ir mirtis to nesugadins. Dievo rankose yra visos jų dienos, pripildytos džiaugsmo ar kentėjimo, vilties ir nuovargio, ištikimybės Evangelijai ir aistros dvasiniam ir materialiam jiems patikėtos kaimenės išgelbėjimui.

Taip pat ir mūsų nuodėmės yra Dievo rankose: tos rankos yra gailestingos, jos yra pervertos meile. Jėzus norėjo savo rankose išsaugoti žaizdas, kad leistų mums pajusti Jo gailestingumą. Ši tikrovė, pilna vilties, yra galutinio prisikėlimo, amžinojo gyvenimo perspektyva, kuriai yra paskirti „teisieji“, priėmę Dievo Žodį, paklusnūs jo Dvasiai.

Prisimename mūsų mirusius brolius kardinolus ir vyskupus; savo pašaukimui ir tarnavimui Bažnyčiai atsidėjusius žmones, mylėjusius ją taip, kaip mylima nuotaka. Maldoje juos patikime Dievo gailestingumui, Dievo Motinos ir šv. Juozapo užtarimui, kad būtų priimti šviesos ir taikos karalystėn, kurioje amžinai gyvena teisieji ir tie, kurie ištikimai liudijo Evangeliją. Melskimės ir mus pačius, kad Viešpats mus paruoštų tam susitikimui. Nežinome datos, tačiau susitikimas įvyks, - užbaigdamas savo homiliją meldė popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)






Pasidalink






Apie mus Laidų tvarkaraštis Retransliacijos Lietuvoje Rašyk redakcijai Vatikano radijo reklama Nuorodos Šventasis Sostas Vatikano Miesto Valstybė Popiežiaus liturginės apeigos
All the contents on this site are copyrighted ©. Webmaster / Credits / Legal conditions / Advertising