Pagrindinis puslapisVatikano radijas
Vatikano radijas   
Kitos kalbos  

     Pagrindinis puslapis > Bažnyčia  >  2013-11-07 16:37:43
A+ A- print this page



Ar Jonas Paulius II gali būti paskelbtas Bažnyčios mokytoju? George‘o Weigelio paskaita Krokuvoje.



Krokuvoje nuo lapkričio 4 iki 7 buvo minimos Jono Pauliaus II dienos. Vienas renginių buvo trečiadienio, lapkričio 6-osios vakarą Krokuvos muzikos akademijos koncertų salėje vykęs susitikimas su vienos populiariausių Jono Pauliaus II biografijų autoriumi, amerikiečių rašytoju ir katalikų veikėju George‘u Weigeliu, kuris, beje, prieš du mėnesius lankėsi Lietuvoje ir kalbėjo Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės į Lietuvą dvidešimtųjų metinių renginiuose.

Jono Pauliaus II biografas Krokuvoje kalbėjo apie palaimintojo, netrukus šventojo šansus būti paskelbtam Bažnyčios mokytoju. Pasak George‘o Weigelio, Jonas Paulius II yra vertas šio vardo suteikimo dėl penkių priežasčių.

Jonas Paulius II anksčiau ar vėliau bus paskelbtas Bažnyčios mokytoju visų pirma dėl to, kad paliko Bažnyčiai raktą į Vatikano II Susirinkimo mokymą. Susirinkimas paskelbė keliolika dokumentų, įvedė nemažai labai svarbių drąsių naujovių, tačiau prireikė ir tam tikro laiko atstumo, ir papildomų priemonių, kad Bažnyčia pradėtų gyventi autentiška Susirinkimo dvasia. Ir tai, visų pirma Jono Pauliaus II vadovavimo Bažnyčiai ir mokymo nuopelnas. Susirinkimas paruošė Bažnyčią naujam tūkstantmečiui. Į naują tūkstantmetį Bažnyčia įžengė Jono Pauliaus II vadovaujama.

Antras Jono Pauliaus II nuopelnas, dėl kurio jis vertas Bažnyčios mokytojo vardo, yra jo pastangos spręsti vieną didžiausių problemų, su kuria Bažnyčia bandė dorotis per pastaruosius du šimtus metų – tai yra, kaip skelbti krikščionybės tiesas šiuolaikiniam protui suprantamomis kategorijomis. Ir iš tiesų, pasak George‘o Weigelio, Jonas Paulius II Aristotelio ir Tomo Akviniečio mokymą labai išradingai ir drąsiai jungė su moderniosios fenomenologijos mąstymu apie žmonijos problemas. Visa tai rėmėsi įsitikinimu, kad žmogus yra pajėgus pažinti tiesą.

Trečiasis argumentas – tai Jono Pauliaus II skelbta krikščioniškoji antropologija, pradedant jo pirmąją enciklika „Redemptor hominis“ ir ypač jo katechezių ciklas 1979 – 1984 metais, šiandien vadinamas „kūno teologija“. Tai buvo labai išradingas ir kūrybingas Bažnyčios atsakas į visa tai, ką septintame dešimtmetyje sukėlė vadinamoji seksualinė revoliucija.

Ketvirtasis argumentas už paskelbimą Bažnyčios mokytoju, pasak amerikiečio rašytojo, yra Jono Pauliaus II išplėtotas Bažnyčios socialinis mokymas, ypač jo įžvalgos apie moralinės ir kultūrinės bazės reikalingumą demokratijos sąlygomis veikiančioms politinėms ir ekonominėms institucijoms.

Kaip penktą svarbų nuopelną, George Weigel įvardijo Jono Pauliaus II pontifikato metu įvykusį perėjimą nuo Tridentinės Bažnyčios laikų prie naujojo evangelizavimo. Tai geriausiai išreikšta į naują tūkstantmetį žengiančiai Bažnyčiai Jono Pauliaus II paskelbtu šūkiu: „Duc in altum“ – raginimu iš vien institucinio Bažnyčios suvokimo seklumos plaukti į gilius postmodernaus pasaulio vandenis ir jam skelbti Evangeliją, - kalbėjo Krokuvoje vykusiame minėjime George Weigel.

Bažnyčios mokytojo titulas lig šiol suteiktas 35 labiausiai nusipelniusiems vyrams ir moterims. Pernai spalio mėnesį popiežius Benediktas XVI Bažnyčios mokytojais paskelbė šv. Hildegardą Bingenietę ir šv. Joną Avilietį. (Vatikano radijas / kai.pl)




Pasidalink






Apie mus Laidų tvarkaraštis Retransliacijos Lietuvoje Rašyk redakcijai Vatikano radijo reklama Nuorodos Šventasis Sostas Vatikano Miesto Valstybė Popiežiaus liturginės apeigos
All the contents on this site are copyrighted ©. Webmaster / Credits / Legal conditions / Advertising