Pagrindinis puslapisVatikano radijas
Vatikano radijas   
Kitos kalbos  

     Pagrindinis puslapis > Mokslas ir etika  >  2014-01-17 17:09:09
A+ A- print this page



Prancūzų vyskupai: kaip kovoti prieš savižudybes, kai norima jas įteisinti?



Prancūzijos prezidentui Francois Hollande pareiškus, kad jis ir jo vyriausybė iki metų pabaigos pateiks įstatymo dėl gyvybės pabaigos projektą, komunikatą paskelbė ir Prancūzijos vyskupų konferencija.

Pranešime primenama, kad jau surinkti įvertinimai apie gyvenimo nutraukimą yra skirtingi ir pats klausimas reikalauja ekstremalaus atsargumo. Ganytojų požiūriu, savižudybė su medicinos pagalba, kitaip tariant, eutanazija, yra nepriimtina. Dar labiau tas pasiūlymas, kuris leidžia nutraukti gyvybę tiems, kurie nebepajėgūs patys išsireikšti.

Mūsų visuomenė, rašo vyskupai, nori pamiršti mirtį ir kratosi artumo su tuo, kuris netrukus mirs. Tačiau taip galima ateiti iki nežmogiškų sprendimų. Labai svarbu patikslinti žodyną ir siekiamus tikslus. Niekas negali savavališkai ką nors numarinti, taip pat ir sunkų ligonį, nepažeidžiant fundamentalaus draudimo „nežudyk“, kuris yra didysis visuomenės moralinis reikalavimas, o krikščionims ir Dievo įsakymas. Nežudymas, ypač silpniausių, yra socialinio gyvenimo pamatas. Didelis skaičius mūsų amžininkų dėl ligos, neįgalumo ar amžiaus jaučiasi tapę našta artimiesiems ir visuomenei. Jie kenčia savo vienatvėje, kitų abejingume, visuomenėje, kurioje pabrėžiamos tik autonomijos ir veiksmingumo vertybės. Tiems, kurie suabejoja savo gyvenimo prasme, reikia paramos ir solidarumo. Ar negalime pasiūlyti nieko kito, kaip tik užbaigti savo gyvenimą?

Savižudybė, tęsia Prancūzijos vyskupai, dažnai pristatoma kaip „galutinė, paskutinė laisvė“. Tačiau tuo pat metu yra nerimaujama, teisingai, dėl didelio savižudybių skaičiaus tarp jaunuolių ir pagyvenusių asmenų. Kaip reaguoti prieš savižudybių plitimą, kai tuo pat metu jos skatinamos? Kaip nuspręsime, kuriems reikia padėti įveikti liūdesį ir išvengti blogiausio, o kuriems padėti jų valioje mirti? Kas bus tas teisėjas, kuris nuspręs kurie gyvenimai nebeturi būti gyvenami? Skirtingai vertinti gyvenimus būtų diskriminacija.

Savižudybė pažeidžia viso socialinio kūno solidarumą ir valią gyventi, tad būtina dėti pastangas dėl solidarumo ir broliškumo. Daug yra daroma lengvinant kančias ir skausmus gyvenimo pabaigoje, tačiau darbo dar daugybė. Žiniasklaidos kampanijos, populiarinant naują įstatymo projektą, nukreipia dėmesį nuo to, kaip trūkta reformų, kad ligoniai gautų paliatyvinę - nepriverstinę - slaugą ir pagalbą. Į tai ir į šeimyninio bei visuomeninio solidarumo skatinimą turėtų orientuotis bet koks įstamdavystė apie gyvenimo pabaigą. (Vatikano radijas)




Pasidalink






Apie mus Laidų tvarkaraštis Retransliacijos Lietuvoje Rašyk redakcijai Vatikano radijo reklama Nuorodos Šventasis Sostas Vatikano Miesto Valstybė Popiežiaus liturginės apeigos
All the contents on this site are copyrighted ©. Webmaster / Credits / Legal conditions / Advertising