Pagrindinis puslapisVatikano radijas
Vatikano radijas   
Kitos kalbos  

     Pagrindinis puslapis > Bažnyčia  >  2014-03-08 15:08:31
A+ A- print this page



Lietuvos spaudos apžvalga



Kovo 2 – 16 dienomis po Lietuvą keliaus saleziečių ordino įkūrėjo, kunigo šv. Jono Bosko relikvijos. Ta proga žiniasklaidoje pasirodė ir kelios publikacijos šia tema. Viena jų - tai „Kauno dienoje“ paskelbtas interviu su Kauno vyskupu augziliaru Kęstučiu Kėvalu.
Vyskupas pasakoja apie relikvijų pagerbimo prasmę, šios tradicijos atsiradimą. Iš pradžių Bažnyčios tėvai ir teologai ginčijosi, ar krikščionims reikia gerbti mirusiuosius, nes tai labai panašu į pagonių kultą. Baimintasi, kad šis gerbimas gali nustelbti pagarbą Kristui. Vėliau IV–V a., kai kankinių kultas stiprėjo ir žmonės norėjo pagerbti kankinius, atsirado ir teologija, įteisinusi pagarbą kankiniams teologine prasme. Pasak vyskupo, šių laikų kontekste relikvijos yra paveldas. Vaškinė šv.J. Bosko figūra su relikvija – šventojo ranka – Lietuvoje gal ir stebina, tad ir žmonės dar žvelgia įtariai, o, pavyzdžiui, Italijoje tokios relikvijų kelionės yra natūrali tradicija. „Mūsų pareiga paaiškinti žmonėms, kad mes negarbiname šv. J. Bosko o rankos. Tai yra priminimas mums apie patį šventąjį ir apie Dievo artumą. Gydo tikėjimas, o ne šv. J. Bosko ranka“, - sako vyskupas.

Relikvijų piligrimystė bei saleziečių ordino įkūrėjo asmenybė pristatoma ir „Bernardinai.lt“ straipsnyje „Ką žinome apie šv. Joną Boską, jaunimo tėvą ir mokytoją“, kur kalbinamas Vilniuje gyvenantis saleziečių kunigas Alessandro Barelli.

Kita „Bernardinai.lt“ publikacija „Laikas keisti stereotipus“– tai interviu su Užsienio lietuvių katalikų Sielovados delegatu prelatu Edmundu Putrimu apie sekmadienį minimą maldų už pasaulio lietuvius dieną. Nuo šiol kasmet kovo pirmas sekmadienis bus skirtas maldai už lietuvius visame pasaulyje. „Šia maldos akcija prisimename, kas sudaro visą išeiviją. Lietuvoje juk beveik kiekviena šeima turi draugą ar giminaitį, gyvenantį užsienyje. Ypač svarbu, kad išlaikytume savo religinę ir tautinę tapatybę. Kad neįvyktų asimiliacijos nelaimė. Integracijos procesas būtinai reikalingas, jeigu noriu prisitaikyti gyventi naujame krašte, juk turiu užsidirbti, gyventi kasdienį gyvenimą. Tačiau visai pamiršti, kas esi, iš keršto, arba persidirbi tiek, kad nebelieka laiko pasimatyti su vaikais, kurie auga patys vieni, yra pražūtinga. Gal žmonės ir užsidirbs pinigų, bet kas iš jų, jeigu susilpnėja šeima?“ – svarsto prelatas. Pasak jo, ketvirtadalis tautos jau gyvena už Lietuvos ribų. O malda mus tikrai jungia.

Tuo tarpu „Lietuvos žinios“ sekmadienį minimos maldų dienos bei artėjančio šventojo Kazimiero minėjimo išvakarėse publikavo kunigo Vaclovo Aliulio pamąstymą, pavadintą „Lietuviai pasaulyje su savo Karalaičiu“. Straipsnyje apžvelgiamas šventojo karalaičio Kazimiero gyvenimas, jo paskelbimas viso pasaulio lietuvių jaunimo globėju.

Šią savaitę „Lietuvos žinių“ publikavo ir pokalbį su monsinjoru Visvaldu Kulboku apie jo tarnystę Vatikano diplomatinėje tarnyboje, apie kurijos reformas.

Nemažo spaudos dėmesio sulaukė Lietuvos evangelikų liuteronų solidarumo iniciatyva su Sirijos krikščionimis – liuteronų kvietimu į Lietuvą atvyko 40 įvairaus amžiaus karinio konflikto kamuojamos Sirijos žmonių. „Tai yra mūsų Bažnyčios ir Lietuvos svečiai. Jie yra atvykę ir jų svečių vizos išduotos metams, kol vyksta intensyvus karas. Jie gyvens įvairiose Lietuvos vietose ir šeimose, klebonijose, diakonijos namuose – visoje Lietuvoje“, – sakė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Pasak jo, šią akciją paskatino noras padėti artimui. „Šie žmonės buvo persekiojami ir išgyveno sunkų likimą, daug netekčių, kaip ir daugelis regiono krikščionių. Viso pasaulio pakeisti negalime, bet padėti bent vienam kitam išsaugoti gyvybę ar vėl atsistoti ant kojų, tai yra labai svarbu“, – vysk. M. Sabučio žodžius cituoja Lietuvos naujienų agentūros.




Pasidalink






Apie mus Laidų tvarkaraštis Retransliacijos Lietuvoje Rašyk redakcijai Vatikano radijo reklama Nuorodos Šventasis Sostas Vatikano Miesto Valstybė Popiežiaus liturginės apeigos
All the contents on this site are copyrighted ©. Webmaster / Credits / Legal conditions / Advertising