Pagrindinis puslapisVatikano radijas
Vatikano radijas   
Kitos kalbos  

     Pagrindinis puslapis > Bažnyčia  >  2014-04-07 09:42:25
A+ A- print this page



Žemaičių Kalvarijos kalnai Klaipėdos etnokultūros centre



Saulėtą šeštadienio popietę į Klaipėdos etnokultūros centrą rinkosi miestelėnai. Jau penketą metų gyvuojantis renginių ciklas „Tradiciniai giedojimai“, sukvietė giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnų. Giedojimui vadovavo svečiai iš Kelmės rajono, Žalpių etnografinis ansamblis, vadovaujamas Danutės Anankaitės.

Renginio vedėjas ir „Tradicinių giedojimų“ idėjos bendraautorius, kun. Saulius Stumbra, sveikindamas susirinkusiuosius ir svečius, džiaugėsi, jog kasmet susirinkdami giedoti Kalnų, turime unikalią progą girdėti skirtingų Žemaitijos regionų, parapijų giedojimo tradicijų. Dėkinga Žemaitija ir visa Lietuva vyskupui Jurgiui Tiškevičiui, kuris 1637-1639 m. Gardų kalnuose pastatė bažnyčią ir įkūrė 19 koplyčių, arba 20 vietų, Kryžiaus kelią, o pačią vietovę pervadino Naująja Jeruzale, kurią kiek vėliau pavadino Žemaičių Kalvarija. Vyskupas iš Jeruzalės parsivežė žemės, matavo žingsniais atstumą kiek nuėjo Išganytojas nuo vienos kančios vietos iki kitos Jeruzalėje, ir barstė šį kelią parsivežta žeme.

Kalnų giesmių kilmė. Vyskupas Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ teigia, kad vyskupas Jurgis Tiškevičius pavedęs vienam iš kunigų parašyti maldų ir giesmių, kurias galėtų žmonės giedoti vaikščiodami Kalnus. Tą pačią nuomonę palaiko ir Jurgis Lebedys, teigdamas, jog giesmės Žemaičių Kalvarijai buvo rašomos specialiai. Žemaičių Kalvarijos Kalnų šermeninės giesmės susiformavo iš Gavėnios metu giedamų giesmių, kurias tarp žmonių populiarino Žemaičių Kalvarijos domininkoniškoji rožančiaus, Žemaičių vyskupijoje veikusi Šv. Juozapo Arimatiečio ir Šv. Nikodemo brolijos, šv. Pranciškaus tretininkai, o ypač keliaujantys elgetos muzikantai, špitolininkai ir „maldanumių“ gyventojai. Žemaičių Kalvarijos Kalnams skirtų maldų ir giesmių tekstai (išskyrus trijų Baigiamųjų giesmių), kaip rodo tyrimas, nėra specialiai šiai vietovei ar šermenims Žemaitijoje parašyti, bet paimti iš jau anksčiau pasirodžiusių lenkiškų giesmynų, kurie buvo skirti giedoti per Gavėnią ar laidotuves.

Kalnų giedojimo tradicija palaikoma ir gaivinama visoje Žemaitijoje, ne tik per šermenis, bet ir Gavėnios metu, susirinkus giminių ratui, kaimynams ar parapijinei bendruomenei melstis, giesmėje apmąstant Viešpaties kančios kelią. Gražu kai iš naujo atrastos tikėjimo tradicijos gaivinamos ir palaikomos namuose-Namų Bažnyčioje.

Vakarui baigiantis skambėjo ne tik padėkos žodžiai giesmininkams iš Žalpių, bet ir kvietimas renginio dalyviams Didįjį Penktadienį kartu su visais Klaipėdos tikinčiais dalyvauti Kryžiaus kelyje miesto gatvėmis.

Kun. Saulius Stumbra, Klaipėda




Pasidalink






Apie mus Laidų tvarkaraštis Retransliacijos Lietuvoje Rašyk redakcijai Vatikano radijo reklama Nuorodos Šventasis Sostas Vatikano Miesto Valstybė Popiežiaus liturginės apeigos
All the contents on this site are copyrighted ©. Webmaster / Credits / Legal conditions / Advertising