Pagrindinis puslapisVatikano radijas
Vatikano radijas   
Kitos kalbos  

     Pagrindinis puslapis > Apaštalinės kelionės >  2014-05-26 17:28:56
A+ A- print this page



Mišios Vakarienbutyje: Čia gimė Bažnyčia, iš čia ištekėjo šventumo upė (+video)



Vienas paskutinių, visą šią trumpą popiežiaus Pranciškaus kelionę į Šventąją Žemę vainikavusių įvykių buvo Mišios Vakarienbutyje, tame „aukštutiniame kambaryje“, kuriame Viešpats įteigė Eucharistijos sakramentą, kuriame mokiniai rinkdavosi maldai kartu su Marija, kuriame jie gavo Šventosios Dvasios dovaną.

Vakarienbučio patalpa nedidelė. Po daugelio perstatymų, dabartinis Vakarienbutis – tai maždaug pusantro šimto kvadratinių metrų menė su kolonomis. Ši patalpa priklauso Izraelio valstybei, ją galima lankyti, bet Mišios čia neaukojamos. Popiežiaus apsilankymo proga padaryta išimtis. Pirmadienio vakare popiežius Pranciškus, jį lydintys bendradarbiai ir viso Artimųjų Rytų regiono katalikų vyskupai Vakarienbutyje aukojo Šventosios Dvasios atsiuntimo iškilmės Mišias.

Tai didelė Viešpaties dovana, kad galime susitikti čia, Vakarienbutyje, - pradėjo Pranciškus homiliją, - ir švęsti Eucharistiją, čia, kur Jėzus su apaštalais valgė Paskutinę vakarienę, čia, kur pasirodė jiems prisikėlęs, čia, kur ant Marijos ir mokinių nusileido Šventosios Dvasia galia. Čia gimė Bažnyčia, iš čia ji išėjo su laužoma duona rankose, su Jėzaus žaizdomis akyse, su meilės Dvasia širdyje. Išeiti, nereiškia užmiršti. Išeinanti Bažnyčia saugo atminimą to, kas įvyko. Dvasia Globėja jai primena kiekvieną žodį ir gestą, paaiškina prasmę.

Vakarienbutis mums primena tarnavimą, kojų nuplovimą, kuriuo Jėzus davė pavyzdį savo mokiniams. Nuplauti vieni kitiems kojas, - kalbėjo Popiežius, - reiškia vieni kitus priimti, mylėti, vieni kitiems tarnauti, reiškia tarnauti vargšui, ligoniui, atstumtajam, tam, kuris man nepatinka. Vakarienbutis mums primena Eucharistijos auką. Kiekvienoje Eucharistijoje Jėzus save aukoja Tėvui už mus, kad mes galėtume su juo vienytis, aukoti Dievui mūsų gyvenimus, mūsų darbą, džiaugsmus ir skausmus, viską aukoti kaip dvasinę auką. Vakarienbutis mums primena draugystę. „Aš jus draugais vadinu“. Mes esame Viešpaties bičiuliai. Tai pats didžiausiais dalykas kokį gali patirti krikščionis, ypač kunigas. Vakarienbutis primena atsisveikinimą su Viešpačiu ir pažadą, kad vėl su juo susitiksime. Jėzus mūsų neapleidžia, nepalieka vienų, jis eina pirma mūsų į Tėvo namus, jis nori ir mus su savimi pasiimti. Vakarienbutis primena ir išdavystę. Kiekvienas galime tapti išdaviku. Nežiūrėkime į kitą, neteiskime, kai patys savo nuodėmėmis išduodame Jėzų.

Vakarienbutis mums taip pat primena dalijimąsi, brolybę, darną, taiką tarp mūsų. Kiek meilės ir gėrio iš čia ištekėjo, kaip upelis, kuris vis platėja ir tampa didele upe. Visi šventieji iš čia sėmėsi; plačioji šventumo upė ištekėjo iš čia, iš Kristaus Širdies, iš Eucharistijos, iš jo Šventosios Dvasios

Galiausiai, - sakė Šventasis Tėvas, - Vakarienbutis mums primena gimimą naujos šeimos, Bažnyčios, kurią įsteigė prisikėlęs Jėzus. Ši šeima turi Motiną, Švenčiausiąją Mergelę. Krikščionių šeimos priklauso šiai didžiajai šeimai, joje gauna šviesos ir jėgų kelionei per gyvenimo sunkumus ir atsinaujinimui. Į šią didžiąją šeimą kviečiami visi Dievo vaikai, visos tautos ir kalbos, visi broliai, vaikai vieno Tėvo, kuris yra Danguje.

* * *

Mišios Vakarienbutyje buvo vienas paskutinių Popiežiaus vizito Šventojoje Žemėje momentų. Joms pasibaigus laukė jau tik trumpas neformalus atsisveikinimas su Izraelio vadovais Tel Avivo oro uoste ir kelionė atgal į Romą. (Vatikano radijas)






Pasidalink






Apie mus Laidų tvarkaraštis Retransliacijos Lietuvoje Rašyk redakcijai Vatikano radijo reklama Nuorodos Šventasis Sostas Vatikano Miesto Valstybė Popiežiaus liturginės apeigos
All the contents on this site are copyrighted ©. Webmaster / Credits / Legal conditions / Advertising