Pagrindinis puslapisVatikano radijas
Vatikano radijas   
Kitos kalbos  

     Pagrindinis puslapis > Bažnyčia  >  2014-08-06 17:47:19
A+ A- print this page



Pauliaus VI, Susirinkimo popiežiaus mirties metinės



Rugpjūčio 6 dieną yra minimos popiežiaus Pauliaus VI mirties metinės. Popiežius mirė 1978 metais, ramiai, sukalbėjęs „Tėve mūsų“ maldą. Verta prisiminti, kad Paulius VI buvo Vatikano II Susirinkimo popiežius. Jei jo pirmtakas, Jonas XXIII pradėjo šį gigantišką darbą, tai Paulius VI jį užbaigė. Jis buvo išrinktas 1963 metų rugsėjo 21 dieną. Susirinkimas tuo metu buvo nutrauktas ir niekas nežinojo kaip toliau pasisuks jo eiga. Tačiau jau kitą dieną Paulius VI pareiškė, kad „didžioji mano pontifikato dalis bus skirta pratęsimui ekumeninio Vatikano II Susirinkimo, į kurį nukreiptos visų geros valios žmonių akys. Tai bus svarbiausias darbas, kuriam skirsiu visas man Viešpaties duotas jėgas“.

Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ direktorius, taip pat Bažnyčios istorikas, profesorius Giovanni Maria Vian, įvadiniame straipsnyje primena kalbą, kurią Paulius VI pasakė tų pačių metų rugsėjo 29 dieną, kai Susirinkimo darbai buvo atnaujinti. Pagrindinės šios kalbos temos buvo išplėtotos jo pirmojoje, 1964 rugpjūčio 6 dienos enciklikoje „Ecclesiam suam“, kuri, reikšmingai, yra dedikuota Bažnyčios dialogui su pasauliu. Dialogas yra pavaizduotas tarsi trigubas ratas: pirmas, pats didžiausias, apima visą žmoniją. Antras, kiek siauresnis, tikinčius nekrikščionis. O trečias – krikščionis nekatalikus. Šį trigubą dialogą aptiksime ir Vatikano II Susirinkimo dokumentuose. Paulius VI šį dialogą vykdė ir veiksmais, priimdamas daugybę svečių ir delegacijų iš viso pasaulio. Prieš keletą mėnesių popiežius Pranciškus ir Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus vyko į Šventąją Žemę paminėti Pauliaus VI istorinio susitikimo su tuometiniu patriarchu Atenagoru, įvykusiu 1964 metų pradžioje.

Paulius VI taip pat yra svarbių enciklikų apie socialinę katalikybę „Populorum progressio“, apie pagarbą gyvybei „Humanae Vitae“, apie politinį katalikų pliuralizmą „Octogesima adveniens“ autorius. 1965 metais baigus Vatikano II Susirinkimą jis taip pat nurodė pradėti liturginę reformą ir rūpinosi Susirinkimo nuostatų priėmimu, supratimu ir įgyvendinimu. Dažnai tai buvo dar didesnis darbas ir iššūkis, nei vadovavimas pačiam Susirinkimui.

Savo testamente 1965 metais, taigi, parašytame dar Susirinkimo metu, Paulius VI rašė: „(Kalbant) apie tai, kas svarbiausia, prieš nueidamas nuo šio pasaulio scenos, eidamas pasitikti Dievo teismo ir gailestingumo, turėčiau pasakyt daug dalykų. Pirma, apie Bažnyčios būklę: teišgirsta ji keletą mano žodžių, kuriuos jai sakiau su susirūpinimu ir meile. Apie Susirinkimą: tebūnie jis užbaigtas, o jo nurodymai ištikimai vykdomi. Apie ekumenizmą: tegu būna tęsiamas suartėjimas su atsiskyrusiais broliais, su supratingumu, didele kantrybe, didele meile, tačiau nepamirštant tikros katalikų doktrinos. Apie pasaulį: tegu nebūna manoma, kad jam patiksi priimdamas jo mintis, papročius ir madas, vietoj tebūnie tiriamas, mylimas ir patarnaujamas“. Šio testamento Paulius VI nepakeitė iki savo mirties. (Vatikano radijas)




Pasidalink






Apie mus Laidų tvarkaraštis Retransliacijos Lietuvoje Rašyk redakcijai Vatikano radijo reklama Nuorodos Šventasis Sostas Vatikano Miesto Valstybė Popiežiaus liturginės apeigos
All the contents on this site are copyrighted ©. Webmaster / Credits / Legal conditions / Advertising