Kardinolas Francis Arinze paskirtas kardinolu vyskupu

Popiežius Benediktas XVI kardinolu vyskupu paskyrė Kardinolą Francis Arinze. Praktiškas šio paskyrimo rezultatas – kardinolas Francis Arinze dalyvaus Kardinolų Kolegijos dekano rinkimuose.
Kardinolų kolegiją kai kas vadina "Popiežiaus Senatu". Ši institucija Romos Bažnyčioje iškilo antrajame krikščionybės tūkstantmetyje, nors jos šaknys siekia ir ankstesnius laikus: kardinolo titulas kilo ir buvo taikomas tiems Bažnyčios ganytojams, kurie rūpinosi seniausiomis ir svarbiausiomis Romos miesto bažnyčiomis - lotyniškai: tituli cardinales. Žodis cardinalis lotyniškai būtent ir reiškia - svarbiausias, pagrindinis. Prie jų dar reikia pridėti 7 kardinolus, vadinamus kardinolais dijakonais, kurie buvo atsakingi už karitatyvinę veiklą ir administraciją septyniuose Romos miesto sektoriuose (toks buvo administracinis Romos miesto padalijimas) ir kardinolus vyskupus, valdžiusius šalia Romos miesto esančias vyskupijas. Pagal šią tūkstantmetę tradiciją ir dabartiniai kardinolai skirstomi į tris grupes - kardinolus dijakonus, kardinolus kunigus ir kardinolus vyskupus, tačiau, tas skirstymas yra beveik praradęs savo praktinę funkciją. Sakome "beveik", nes kardinolų Kolegijos dekaną renka ne visi kardinolai, o tik kardinolai vyskupai, o skirtumai tarp skirtingų rangų kardinolų itin išryškėja konklavos metu. Po Jono Pauliaus II mirties įžengusių į konklavą kardinolų kolegijos pirmininku buvo kardinolas Jozef Ratzinger, vienas artimiausių Jono Pauliaus II bendradarbių, o Kardinolų Kolegijos vicedekanu buvo Vatikano Valstybės sekretorius, kardinolas Angelo Sodano. Kardinolų Kolegijos dekanas – kaip pirmas iš lygiųjų - neturi kokių nors ypatingų galių, bet jam tenka garbės vieta iškilmėse, bei pareiga visų kardinolų vardu kreiptis į Popiežių. Popiežiui mirus, būtent Kardinolų Kolegijos dekanui tenka sušaukti kardinolus konklavai rinkti naują Popiežių, vadovauti Popiežiaus laidotuvių Mišioms ir apeigoms. Dalyvaudamas konklavoje, dekanas vadovauja rinkimams ir kreipiasi į išrinktąjį kandidatą, klausdamas, ar sutinka priimti išrinkimo rezultatą. Pastarąja teise kardinolas Ratzinger kaip Kardinolų Kolegijos dekanas taip ir nepasinaudojo. Kadangi jis pats buvo išrinktas naujuoju apaštalo Petro Įpėdiniu Romos vyskupo soste, jo sutikimo priimant rinkimų rezultatus atsiklausė Kardinolų Kolegijos vicedekanas.
Dar kart priminsime, kad kardinolais skiriami svarbiausių pasaulio vyskupijų vyskupai ar Romos Kurijos dikasterijų vadovai. Kardinolo titulas kartais suteikiamas ir už ypatingus nuopelnus Bažnyčiai, kaip liudija kai kurių žymių teologų, dažniausiai peržengusių 80 metų ribą paskyrimai per paskutiniąsias popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato kardinolų skyrimo konsistorijas.
1970 metais popiežius Paulius VI nustatė, kad sulaukę 80 metų amžiaus, kardinolai praranda teisę rinkti popiežių, nors ir toliau lieka kardinolų kolegijos nariais, taip pat buvo nustatyta, kad naują Popiežių turinčių teisę rinkti kardinolų skaičius negali viršyti 120.
Pastarąją nuostatą patvirtino ir popiežius Jonas Paulius II, tačiau keletą kartų skirdamas kardinolus tą ribą peržengė: tiek po 2001 metų, tiek ir po 2003 metų kardinolų skyrimo konsistorijų kardinolų rinkėjų skaičius buvo išaugęs iki 135.
Turbūt nereikia ir priminti, kad dabartinį popiežių Benediktą XVI turėjo teisę rinkti 117 kardinolų, iš kurių du dėl sveikatos konklavoje nedalyvavo. Plačiau apie kardinolų kolegiją galima pasiskaityti mūsų programos internetiniame puslapyje, straipsniuose „Kas išrinko popiežių Benediktą XVI“ ir „Kardinolų Kolegija išrinkus Benediktą XVI“.