Popiežiškosios socialinių komunikacijų tarybos plenarinė sesija
Kovo 13 – 18 dienomis Vatikane vyksta Popiežiškosios socialinių komunikacijų tarybos
plenarinė sesija. Joje dalyvauja apie 60 žmonių – tarybos nariai, o taip pat tarybai
padedantys ekspertai ir patarėjai. Jų dėmesio centre yra 2005 metų gale parašytas
popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinis laiškas „Sparti pažanga“, skirtas atsakingiesiems
už socialines komunikacijas. Pranešėjai nagrinės kaip šis laiškas buvo Bažnyčioje
priimtas ir pritaikytas praktinėje veikloje. Šiuo tikslu taip pat bus pristatyti įvairių
nacionalinių ir kontinentinių Bažnyčios socialinių komunikacijų departamentų ar kitų
institucijų raportai, veiklos apibendrinimai. Popiežiškosios socialinių komunikacijų
tarybos plenarinės sesijos dalyviai taip pat pateiks siūlymus ir nuomones apie ateities
perspektyvas.
Minėtame laiške „Sparti pažanga“ popiežius Jonas Paulius II nurodė
kelias pamatines gaires. Visų pirma jis priminė Vatikano II Susirinkimo dekreto dėl
visuomenės komunikavimo priemonių „Inter mirifica“ nuostatą, jog visuomenės komunikavimo
priemonės yra vienas iš nuostabiausių ir svarbiausių mūsų laikų technikos išradimų,
nes dėl savo pačios prigimties gali pasiekti ir paveikti ne tik pavienį žmogų, bet
ir visą žmonių visuomenę.
Jonas Paulius II pabrėžė, kad mūsų globalios komunikacijos
pasaulyje Bažnyčia ne tik gali, bet ir privalo naudotis masinės komunikacijos priemonėmis
tam, kad skleistų Evangelijos žinią, teiktų religinę informaciją, vykdytų katechezę.
Panašiai galima prisidėti prie teisingumo, taikos, solidarumo pasaulyje skatinimo,
prie dialogo ir įvairių žmonių grupių tarpusavio supratimo, vertybinių principų diegimo
bei brandinimo. Bet neapsirikime, dažnai tai nėra lengvi uždaviniai. Dabartinis pasaulis
neretai su dideliu priešiškumu sutinka krikščionišką žinią, mat daug žmonių mano,
jog tvirtos tikėjimo, vertybių ir gyvenimo pozicijos yra neįmanomos, nepriimtinos.
Siekdamas
iš tikro tarnauti žmogui, socialinių komunikacijų pasaulis turi priimti keletą principų
ir jais atsakingai vadovautis. Reikia suprasti, kad dažnai masinės komunikacijos priemonės
tampa žmonių elgesio atskaitos tašku, jų individualaus, šeimyninio ir socialinio elgesio
kriterijumi. Kitaip sakant, masinės komunikacijos priemonės mūsų laikais ypač prisideda
prie žmonių, išskirtinai jaunimo, formacijos. Todėl šių priemonių naudojimas turi
būti atsakingas, sąmoningas ir kritiškas. Masinės komunikacijos priemonės taip pat
turi tarnauti tiesai ir savitarpio supratimui. Ir atvirkščiai, masinių komunikacijų
panaudojimas konfliktų skatinimui, melo skleidimui, neteisingumo pateisinimui yra
didelis blogis. (rk)