Ekonomika ir ekologija nebegali būti atsietos

Jei iš tikro norime ilgalaikio vystimosi, tada turime kurti darnią ekonomiką, - Jungtinių Tautų Organizacijos generalinėje sesijoje pareiškė arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas JTO.

Nepaisant greitų pokyčių, mūsų ekonomika lieka iš esmės susieta su gamta. Žemė, vanduo ir klimatas yra kiekvienos gyvybės išlikimo ir gyvavimo pamatas. Jei šis pamatas bus sugriautas, nebebus ir ekonomikos. Ekonomikos strategai aplinkosauginiams motyvams turi skirti deramą dėmesį, nebegali jų laikyt nereikšmingais ir ignoruoti.

2006 metus Jungtinės Tautos paskelbė tarptautiniais dykumų ir dykumų plitimo metais, norėdama atkreipti dėmesį į vieną iš reikšmingiausių aplinkos problemų. Dykumų plitimas gerai iliustruoja aplinkos degradavimo pasekmes ekonomikai ir socialiniam žmonių populiacijos išsivystimui.

Iš tiesų, valstybių ekonomikų pasekmės gamtai turi tapti pasaulio prioritetine problema, pabrėžė arkivyskupas Migliore. Ją reikia nušviesti įvairiais aspektais: etiniu, moksliniu, ekonominiu, politiniu. Reikia ją suvokti globalizacijos kontekste, integruoti į skurdo mažinimo ir vystimosi programas, suprast aplinkosauginių problemų pasekmes lokaliniam, nacionaliniam ir tarptautiniam saugumui. Reikia kritiškai pažvelgt ne tik į dabartinius produkcijos ir vartojimo, bet ir į mąstymo modelius.

Jau yra padaryta žingsnių šia kryptimi. Reikia paminėti paskirų valstybių ir kartais visos tarptautinės bendruomenės dėmesį švarių ir neteršiančių technologijų kūrimui ar pritaikymui, energijos išgavimui iš neribotų išteklių arba įvairių energijos rūšių kombinavimą.

Tačiau neabejotinai reikia didesnių investicijų į mūsų technologijų ekologiškumą, - sakė Šventojo Sosto stebėtojas. Antai, nustatyta, kad gėlo vandens trūkumo priežastis nėra pernelyg mažas jo kiekis, tačiau blogas jo išteklių, atitinkamos infrastruktūros, finansų administravimas. Su oro ir vandens užterštumu būtų galima kovoti daugiau investavus į sausumos ir vandens transporto ekologiškumą.

Arkivyskupo Migliore pranešimas susišaukia su daug nerimo keliančiu nevyriausybinės tarptautinės organizacijos WWF ką tik paskelbtu raportu apie žmogaus veiklos pasekmes planetai.

Raporte pateikiami iškalbingi duomenys apie didžiulį natūralių ekosistemų degradavimo ritmą dėl žmogaus veiklos. Jei vartojimo augimo ritmai ir pobūdis nesikeis, tai 2050 metais žmonijai reikės dvigubai medienos, vandens, žuvų resursų nei kad planeta gali pateikti. Lygiagrečiai numatomas didžiulis augalų bei gyvūnų rūšių sunykimas ar net išnykimas ir biologinio skirtingumo sumažėjimas.

Planeta yra uždara biologinės sistema, ji turi ribas. Darni ekonomika turi į jas atsižvelgti ir jas gerbti. Dabar žemė negali nėra pajėgi atnaujinti tiek resursų, kiek žmonės sunaudoja bei „suvirškinti“ žmogaus veiklos pasekmes, pavyzdžiui, teršalus. Tai reiškia, jog mūsų ekonominiai produkcijos ir vartojimo modeliai nėra darnūs. Kyla rizika, jog planetos ekosistemos negrįžtamai „smuktels“ žemyn, todėl pavojinga delsti su radikaliais ir tokią padėtį keičiančiais sprendimais.

Reikia rasti pusiausvyrą tarp vartojimo ir planetos galimybių. Tam reikia keisti mūsų ekonominius vystimosi modelius ir mūsų gyvenimo stilių. Neveltui pagrindinis WWF raporto pristatymo renginys vyko Kinijoje, kuri jau dabar pagal pagaminimo ir suvartojimo lygį yra viena iš pirmųjų pasaulio ekonomikų. Turint mintyje jos augimo mąstą ir milijardą gyventojų galima manyti, jog po keliolikos metų nuo jos ypač daug kas priklausys. WWF tikisi, kad tokios naujosios industrializacijos šalys kaip Kinija neseks nedarniais Vakarų valstybių ekonominiais modeliais. (rk)