Sausio 10 dieną Briuselyje buvo pasirašyta „Europos musulmonų chartija“. Tačiau verta
pacituoti pilną jos pavadinimą: „Europos musulmonų teisių chartija tarpreliginio dialogo
stiprinimui“.
Maždaug šešių puslapių dokumentas gimė Europos musulmonų organizacijų
federacijos iniciatyva, jo turiniui pritarė per 400 musulmonų asociacijų, veikiančių
28 Europos valstybėse.
Chartija išdėsto visą eilę elgesio principų, kurie suderinti
su islamo doktrina. Kaip aiškino šio dokumento rengėjai, šia Chartija musulmonų organizacijos
panoro aiškiai deklaruoti savo nuostatas Europos visuomenėms, kurioms islamas vis
dar menkai pažįstamas ir kurios savo supratimą apie islamą formuoja remdamosios žiniasklaidos
pateikiamais turiniais. Pastaruosiuose islamas dažnai sugretinamas su terorizmu, dažnai
pristatomi radikaliausių grupių pareiškimai, kurie visai neatstovauja musulmonų daugumos.
Šia Chartija taip pat norima atsakyti tiems kritikams, kurie priekaištavo Europos
musulmonams, kad jie nepareiškia vieningos ir aiškios nuostatos dėl Europai labiausiai
nerimą keliančių klausimų.
Ir iš tiesų, Chartijoje aiškiai pasisakoma prieš
terorizmą, prieš džihado kaip prievartos interpretaciją, prieš moterų nelygybę su
vyrais.
Be lygybės principo Europos musulmonų Chartijoje yra priimamas dar
vienas labai svarbus Europos demokratijoms principas – valstybės neutralumas religijų
atžvilgiu. Valstybė sudaro sąlygas piliečiams praktikuoti įvairias religijas, tačiau
pati nėra konfesinė. Jei, iš vienos pusės, valstybės neutralumas įpareigoja valstybę
sudaryti sąlygas ir musulmonų tikėjimo praktikavimui, iš kitos pusės, musulmonus įpareigoja
gerbti nemusulmonus bei gerbti religijos laisvę.
Europos musulmonų chartija
ir jos principai daugelio buvo sutikti ir komentuoti teigiamai, suprantant, kad tokio
plataus konsensuso pasiekimas nebuvo paprastas ir lengvas.
Tačiau kiti, nors
taip pat teigiamai vertino Chartiją, patarė palaukti ir stebėti kaip jos principai
bus realiai priimami Europos musulmonų bendruomenėse, o taip pat – kaip reaguojama
už Europos ribų esančiuose didžiuosiuose islamo religijos centruose, turinčiuose didžiausią
autoritetą. Iš Chartijos teksto neaišku, pavyzdžiui, koks bus šariato, musulmonų religinės
teisės, kurioje yra daug Europos visuomenėms nepriimtinų normų, vaidmuo. Pati Chartija
nesukuria naujos teisės, ji labiau yra kvietimas ir paraginimas.
Nors nėra
tikslių duomenų, manoma, kad šiuo metu Europos Sąjungoje gyvena maždaug apie 18 milijonų
musulmonų ir pagal kai kurias prognozes 2025 metais šis skaičius padvigubės. 1950
metais jų buvo tik 800 000. Nors daugiausia tai yra Europoje palyginti neseniai gyvenantys
emigrantai, daugėja ir jau Europoje gimusių ir pilnai piliečių statusu besinaudojančių
musulmonų skaičius. Daugiausia, apie 5 milijonus, musulmonų gyvena Prancūzijoje, pusė
iš jų yra Prancūzijos piliečiai. Vokietijoje gyvena per 3,5 milijono musulmonų, Anglijoje
per du milijonus. I šiuos skaičius nepapuola į islamą atsivertę europiečiai, kurių
gali būti šimtai tūkstančių. Reikia pridurti, kad Europos musulmonai yra gana skirtingi.
Jei vienų šaknys yra Afrikoje, tai kitų – Azijoje, jei vieni sunitai, tai kiti – šiitai.
(rk)