Kenterberio arkivyskupas Lurde. Marija – tikėjimo sesuo visiems krikščionims

Trečiadienį Kenterberio arkivyskupas Rowan Williams, anglikonų Bažnyčios Anglijoje vadovas, turintis dvasinę pirmenybę visoje pasaulinėje anglikonų unijoje, dalyvavo bendroje anglikonų- katalikų piligrimystėje Lurde, minint 150-ąsias Mergelės Marijos apsireiškimų metines.

Arkivyskupas Williams sakė homiliją Mišiose, išsamiai aptardamas Elžbietos ir Marijos susitikimą, Marijai dar tebenešiojant Jėzų savo įsčiose. Evangelija pagal Luką pasakoja, jog sutikusi Mariją Elžbieta, kuri taip pat laukėsi, pasidarė kupina Šventosios Dvasios ir tarė: „vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose“.

Elžbieta atpažino Mariją kaip tą, kuri neša savyje viltį visoms tautoms, - sakė Kenterberio arkivyskupas. – Marija pasirodo kaip pirmoji misionierė, kaip pirmasis žmogus, kuris perduoda Gerąją Naujieną apie Jėzų Kristų kitam žmogui. Tai ji daro tiesiog turėdama Jį su savimi. Tai mums primena, jog misija prasideda ne su žodžiais, o su Kristumi mūsų širdyse. Marijos ir Elžbietos susitikimas daugeliu požiūriu yra keistas. Tai nėra racionali informacija, kuri vieno kalbėtojo perduodama kitam, tačiau pirmapradė dvasinė elektros srovė, bėganti nuo dar negimusio Jėzaus į dar negimusį Joną Krikštytoją Elžbietos įsčiose.

Kažkas panašaus, anot arkivyskupo Williams, įvyko kai Bernadeta sutiko Mariją, tuomet dar paslaptingą, „nuostabią ponią“, anonimišką ir neidentifikuotą. Tačiau Bernadetoje šoktelėjo džiaugsmas, ji atpažino, kad čia yra gyvenimas, čia yra pagijimas. Marijos misija liudija mums, jog visada yra ta gilesnė už žodžius dimensija, kurioje Kristus veikia, nežinomas ir tylus.

Ketvirtadienį, rugsėjo 25 dienos Šventojo Sosto dienraščio „l‘Osservatore Romano“ laidoje pasirodė didelis kardinolo Kasper, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko, kartu su anglikonų arkivyskupu Lurde dalyvavusiu Mišiose, rankos pasirašytas tekstas. Jis buvo skaitytas bendroje su Kenterberio arkivyskupu konferencijoje.

Lurdas yra žinomas dėl savo stebuklų ir šiandien mes esame tam tikro stebuklo liudytojai. Kas būtų galėjęs tik prieš 20 ar 30 metų įsivaizduoti, kad, kaip kad yra šiandien, anglikonų ir katalikų piligrimai kartu atliks piligrimystę; (...) kad katalikų kardinolas ir Kenterberio arkivyskupas melsis kartu. Tiems, kurie žino praeities debatus ir polemiką dėl Marijos tarp katalikų ir kitų, krikščioniškų nekatalikiškų Bažnyčių; tiems, kuriem žinomos nekatalikų pasaulio abejonės dėl tokių katalikiškų piligriminių vietų kaip Lurdas, visiems tiems šiandieninis įvykis, neturintis precedentų, yra tam tikras stebuklas, rašoma pirmosiose kardinolo Kasper teksto su antrašte „Marijos vaidmuo Bažnyčios vienybėje“ eilutėse.

Pasak Kasper, pats ekumeninis judėjimas jau yra stebuklas. Po daugelio amžių įvairių krikščionių denominacijų suskilimo ir neretai priešiškumo, šiuolaikiniais laikais stebima bendra krikščionių piligrimystė link tos vienybės, už kurią meldėsi Jėzus Kristus savo mirties išvakarėse.

Anot kardinolo, katalikų pagarba Marijai nėra, kaip kai kas teigia, neperžengiama kliūtis krikščionių vienybei. Ypač ortodoksai su daugeliu nuostabių himnų šlovina Dievo Motiną, kuri yra pranašiškai pasakiusi, jog „visos kartos ją vadins palaimintąja“. Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas taipogi priminė, jog ir Reformos pradininkas Liuteris neslėpė pamaldumo Marijai, parašė nuostabų komentarą apie Marijos „Magnificat“, pripažino senuosiuose tikėjimo išpažinimuose Marijai teikiamą „Dievo Motinos“ titulą ir buvo kritiškas tik dėl kai kurių pamaldumo praktikų, kurias laikė perdėtomis ar piktnaudžiaujančiomis. Yra ir kitų reformatorių tekstų apie Mariją. Taip pat ir anglikonų reforma neatsisakė pagarbos tradicijos Marijai. Pasak Kasper, tik gerokai vėliau, kartu su Apšvietos amžiumi, įsigaliojo tam tikras „mariologinis minimalizmas“, nuvertinęs ar net ignoravęs tiek Biblijos, tiek tradicijos liudijimus apie Mariją. Tik palyginus visai neseniai, atnaujinus žvilgsnį, skaitant iš naujo Bibliją, atskleidžiama ne tik „katalikiška“, bet ir „evangeliška“ Marija. (rk)