Rugsėjo 29 dieną Kaune, Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje, palaidotas rugsėjo
26-ąją miręs monsinjoras, profesorius, teologijos mokslų daktaras, jubiliatas Vytautas
Kazlauskas, ilgametis Vatikano radijo lietuviškų laidų redaktorius, labdaros ir paramos
projekto „Vaiko tėviškės namai“ įkūrėjas bei puoselėtojas Lietuvoje, kunigiškąją tarnystę
savo ilgame 89-erių metų gyvenimo kelyje ištikimai vykdęs 64 metus.
Laidotuvių
ceremonija prasidėjo šv. Mišiomis Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Jų aukoti prie
didžiojo altoriaus atėjo beveik šimto visų Lietuvos vyskupijų dvasininkų procesija,
pamaldose dalyvavo velionio artimieji, bendradarbiai, globotiniai, Kauno miesto valdžios
atstovai, gausiai susirinkę tikintieji. Liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas
Sigitas Tamkevičius, koncelebravo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Vilkaviškio
vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC, Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, Šiaulių
vyskupas Eugenijus Bartulis, Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Juozas Tunaitis,
Panevėžio vyskupas emeritas Juozas Preikšas, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas
Jonas Ivanauskas, vyskupas emeritas Romualdas Krikščiūnas, taip pat prelatai, monsinjorai
bei kunigai.
Šv. Mišių pradžioje kreipdamasis į šviesaus atminimo dvasininko
palydėti susirinkusius tikinčiuosius arkiv. S. Tamkevičius pakvietė padėkoti Viešpačiui
už didžius mirusiojo nuopelnus Lietuvai ir jos Bažnyčiai, taip pat paprašyti daugiau
darbininkų į Viešpaties vynuogyną.
Homiliją pasakęs arkivyskupas atkreipė
dėmesį, jog didžią savo garbingo gyvenimo atkarpą velionis monsinjoras gyveno ne Lietuvoje,
bet jai nuoširdžiai tarnavo, gūdžiais sovietinės okupacijos siautėjimo metais 38 metus
dirbdamas Vatikano radijuje. Lietuviškas jo laidas, kurioms vadovavo V. Kazlauskas,
ganytojas apibūdino kaip itin reikšmingas, padėjusias lietuviams nesusitaikyti su
pavergimu. Klausydami šių laidų Lietuvos tikintieji turėjo galimybę išgirsti autentišką
Bažnyčios mokymą, iš čia esančius už „geležinės uždangos“ pasiekdavo ir Vatikano
II Susirinkimo dokumentų mintys, čia buvo skaitomi „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“
pranešimai, šiose laidose nuskambėjo ir popiežiaus Jono Pauliaus II pasiryžimas būti
„tylos Bažnyčios“ balsu. Pasak ganytojo, velionis dvasininkas V. Kazlauskas savo giliose
ir turiningose laidose, kurias nuolat siekė nutildyti sovietinė KGB, žadino tikėjimą
ir viltį, kad pavergimas neamžinas. Dėl to, arkivyskupo žodžiais, garbingasis dvasininkas,
rūpinęsis Bažnyčios laisve ir jos ateitimi, o paskutiniuosius dešimtmečius atidavęs
silpniausiems, užsitarnavo būti vadinamas prisikėlimo šaukliu ir yra pavyzdys, kaip
kunigystės kelyje gali būti įprasminamas žmogaus gyvenimas.
Amžinojo poilsio
mons. Vytautas Kazlauskas atgulė Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje greta čia palaidoto
prel. Mykolo Krupavičiaus, kurio 1922 metų Lietuvos agrarinę reformą Bažnyčios socialinio
mokslo atžvilgiu buvo įvertinęs 1950 metais Romoje apgintoje daktaro disertacijoje.
Prie kapo duobės velionio gimtosios Vilkaviškio vyskupijos vardu tartame atsisveikinimo
žodyje Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC priminė prasmingą mons. V.
Kazlausko gyvenimo kelią, kuriame jis nesukaupė turtų, tačiau išsiskyrė nesavanaudiškumu,
kuklumu, tarnavimu kitiems, gailestingumu ir užuojauta kiekvienam, ypač našlaičiams
ir beglobiams vaikams. Kan. Donatas Jasulaitis perskaitė Italijos tarptautinės vaikų
kaimų organizacijos SOS Kinderdorf International atsisveikinimo su mons. V. Kazlausku
laišką. (Kauno arkivyskupijos spaudos tarnyba).