Prasideda Turkijos vyskupų vizitas Ad limina

Pirmadienį, vasario 2 dieną, prasidės ir truks iki vasario 5-osios, Turkijos vyskupų vizitas Ad limina.

Musulmoniškoji Osmanų imperija kitados buvo krikščioniškos Europos varžovė ir priešė. Iš imperijos griuvėsių, po pirmojo pasaulinio karo susikūrė Turkijos Respublika. Jos kūrėjas ir ilgametis vadovas buvo generolas Mustafa Kemalas Atatiurkas. Šioje naujoje Turkijoje buvo labai griežtai atskirtas islamo praktikavimas nuo viešojo valstybės gyvenimo. Valstybės pasaulietiškumo garanto vaidmenį prisiėmė kariuomenė. Praktiškai tai reiškė mažiau ar daugiau akivaizdų kariuomenės kišimąsi į valstybės valdymą ir tradiciškai islamiškos visuomenės gyvenimo varžymą. Tik prieš keliolika metų leista viešai veikti islamiškos pakraipos politinėms partijoms. Nuo 2003 metų islamiškosios partijos lyderis Recepas Tayppas Erdoganas vadovauja vyriausybei. Dabartinė Turkija siekia narystės Europos Sąjungoje, tačiau tuo pat metu vis dar turi ir rimtų įsisenėjusių problemų, kurių viena rimčiausių yra kurdų tautinės mažumos padėtis.

Šiuo metu Turkijoje gyvena daugiau kaip 70 milijonų žmonių. Nors tikyba ir valstybės reikalai atskirti, o pasaulietiškumas stropiai saugomas, beveik visi šalies gyventojai, net 99 procentai, sakosi esą musulmonai. Krikščionys sudaro tik apie 0,6 procento, katalikų iš viso yra tik apie 32 tūkstančius. Katalikų Bažnyčia Turkijoje tris lotynų apeigų vyskupijas ir po vieną armėnų, graikų ir chaldėjų apeigų vyskupiją.

Turkija taip pat garsėja jos teritorijoje esančiais ankstyvosios krikščionybės paminklais. Mažoji Azija kitados buvo krikščioniškų bendruomenių klestėjimo vieta. Dabartinės Turkijos teritorijoje gimė ir apaštalas šv. Paulius, kurio jubiliejinius metus šiemet minime. (jm)