Birželio 1 d. į Dangaus Tėvo namus iškeliavo Vyskupas Juozas Tunaitis, Vilniaus arkivyskupijos
vyskupas augziliaras emeritas. Žmonių širdyse lieka atminimas šviesaus Dievo kunigo,
savo gyvenimą dosniai atidavusio visiems, kuriuos jam siuntė Viešpats; maldos vyro,
stiprybės sėmusio iš Eucharistijos, uolaus Liturginių valandų kalbėjimo, kasdienio
rožinio maldos; vargšų tėvo, guodusio, šelpusio, padėjusio daugybei žmonių, kurie
nuolatos beldėsi į jo duris ir dosnią širdį paramos bei pagalbos; ištikimo bičiulio,
mylėjusio ir puoselėjusio draugystę; Vilniaus arkivyskupo pagalbininko, rūpestingai
ėjusio jam patikėtas pareigas. Ganytojas ėjo 84-tuosius amžiaus metus.
Gimęs
1928 m. spalio 25 d. Rokiškio rajone, Salų parapijos Davainiškio kaime, valstiečių
Juozo Tunaičio ir Marijos Jurgelionytės šeimoje. Buvo pirmasis vaikas, turėjo keturis
brolius ir seserį. Mokėsi Salų pradžios mokykloje, vėliau Rokiškio gimnazijoje, kurią
baigė 1949 m. aukso medaliu. 1949–1950 m. studijavo Vilniaus Universiteto Fizikos-matematikos
fakultete matematiką ir astronomiją. 1950 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, kurią
baigęs 1954 m. rugsėjo 12 d. vysk. Kazimiero Paltaroko buvo įšventintas kunigu.
Dirbo
šiose parapijose: 1954 10 01 – 1960 07 31 administratoriumi Palūšėje, 1960 08
02 – 1961 04 31 klebonu Dūkšte, nuo 1961 05 02 administratoriumi Dubičiuose, nuo
1968 03 22 vikaru-adjutoriumi Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijoje, o nuo 1978 06 06
– šios parapijos klebonu. Nuo 1980 06 25 ėjo Vilniaus arkivyskupijos kurijos notaro,
tribunolo teisėjo, o vėliau oficiolo pareigas. 1980 02 01 paskirtas Šventojo Tėvo
rūmų kapelionu (monsinjoru). 1989 06 14 tapo Vilniaus arkivyskupijos kurijos kancleriu.
Pal.
Popiežius Jonas Paulius II 1991 m. gegužės 8 d. nominavo tituliniu Sasuros vyskupu
ir paskyrė Vilniaus arkivyskupo augziliaru. Vyskupu konsekruotas 1991 m. gegužės 19
d. 1992 03 04 Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis paskyrė vysk.
Juozą Tunaitį Vilniaus arkivyskupo generalvikaru. Šias pareigas ėjo iki 2010 03 04.
Nuo 2010 m. kovo 4 dienos buvo vyskupas emeritas, bet ir toliau ėjo tribunolo oficiolo
pareigas.
Visą ilgą dvasininko gyvenimą, net ir tapęs vyskupu, jis buvo ypač
rūpestingas nuodėmklausys. Kas sekmadienį, nė pusryčių nevalgęs, sėsdavo į klausyklą
ir likdavo joje iki vidurdienio ar net ir popietės, kol tikinčiųjų eilė pagaliau ištirpdavo.
Ne vienas yra liudijęs, kad būtent vyskupo Tunaičio dėka suvokė tikrąją išpažinties
ir asmeninio dvasinio vadovavimo prasmę. Tikinčiųjų mėgiamas nuodėmklausys buvo geriausiu
pavyzdžiu konfratrams, ypač jauniems kunigams, kaip svarbu kantriai išklausyti kalčių
ir abejonių slegiamą žmogų, kokios vilties teikia paguodos žodis iš dvasininko lūpų.
Tuo galėjo įsitikinti kiekvienas, su pačiais įvairiausiais reikalais į jį kreipęsis
Šv. Mikalojaus klebonijoje ankstesniais ar Arkivyskupijos kurijoje pastaraisiais dešimtmečiais.
Vyskupas Tunaitis galėjo praleisti pietus ar vakarienę, tačiau nė vienam nėra pasakęs:
ateikite rytoj, priėmimo valandos baigėsi. Jo dėmesys pagyvenusiai parapijietei, elgetai
ar aukštiems asmenims visiškai nesiskyrė – kiekvieną priimdavo kaip mylimą ir svarbų
krikščionių bendruomenės narį. Bendruomenės pabrėžimas, žvilgsnis į žmonių santykius
per bendruomenės prizmę, buvo išskirtinis vyskupo Tunaičio bruožas. Jis be galo brangino
ir puoselėjo ryšius, kurie skirtingais gyvenimo laikotarpiais jį susiejo su gimtąja
parapija, klasės draugais, bendrakursiais kunigų seminarijoje. Jie buvo svarbiausi
svečiai visose iškilmingose pamaldose ar paminėjimuose, susijusiuose su vyskupo Tunaičio
pareigomis ar sukaktuvėmis. Ištikimybė savo dvasiniam pašaukimui, Šv. Tėvui, Tėvynei
ir bičiuliams jo asmenyje nuostabiai derėjo su begaliniu kuklumu, paprastumu ir darbštumu.
Vargiai kas suskaičiuos, kiek pamokslų ir laiškų vyskupas Tunaitis yra parašęs, kas
kartą skirdamas tam ir daugybę laiko, ir dėmesio. Kiekvienas darbelis jam buvo svarbus,
kiekvienas prašymas susitikti, aplankyti, net ir susilpnėjus sveikatai, nelikdavo
be atliepo.
Prašome visų tikinčių pasimelsti, kad mūsų Gerajam Vyskupui Dievas
būtų maloningas ir, pasišaukęs, priimtų į savo amžiną artumą, kurios troškimu vyskupas
Juozas nuolat gyveno.
Velionis bus pašarvotas birželio 2 dieną Vilniaus arkikatedros
šv. Kazimiero koplyčioje. Laidotuvių Šv. Mišios – birželio 4 dieną (pirm.), 12 val.
Vilniaus arkikatedroje. Atsižvelgiant į paties a.a. vysk. J. Tunaičio pageidavimą,
jis bus palaidotas prie Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) bažnyčios.