Kardinolas Angelo Amato: Šventieji Amerikos apaštalai moko nuoseklumo ir drąsos liudyti
Kristų.
Trys nauji Visuotinės Bažnyčios šventieji iš Amerikos žemyno, Pranciškus de Laval,
Juozapas de Ančieta ir Marija Guyart (jos vienuolinis vardas: Įsikūnijusio Marija)
tarsi sudaro draugiją su dar kitais dviem šventaisiais, irgi Amerikos žemyno misionieriais:
šv. Juozapu de Betancur ir šv. Kotryna Tekakwitha. Verta prisiminti, kad visus penkis
Jonas Paulius II iškėlė į Altorių garbę kartu tą pačia dieną 1980 metais.
Pasak
Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto Angelo Amato, šventųjų „penketukas“ sudaro
pavyzdingų krikštytųjų grupę. Pokalbyje Vatikano dienraščiui prefektas sakė, kad penki
šventieji liudija pašaukimų įvairovę Bažnyčioje: šioje grupėje vienas vyskupas, du
vienuoliai, vienuolė ir pasaulietis. Visi jie savo pavyzdžiu ir apaštalavimu prisidėjo
neprilygstamu įnašu prie amerikiečių evangelizavimo, pažymėjo kardinolas Amato.
Kokios
priežastys paskatino popiežių Pranciškų išplėsti beatifikuotų palaimintųjų kultą visai
Bažnyčiai, minėti juos visoje Bažnyčioje valandų liturgijoje ir Mišių aukose? Popiežius
Pranciškus, norėdamas patenkinti gausybės amerikiečių vyskupų ir pasauliečių prašymus
ir troškimus, kad trys palaimintieji būtų paskelbti šventaisiais ir matydamas, kad
yra išpildytos visos sąlygos ekvivalentinei kanonizacijai, jis nusprendė taip padaryti.
Tai buvo ne savavališka, tačiau gerai motyvuota kanonizacija, pridūrė kongregacijos
prefektas.
Kas buvo šv. Juozapas de Ančieta (1534-1597)? Popiežius, Brazilijoje
per Pasaulinės jaunimo dienos susitikimą, kalbėdamas jaunimui atkreipė dėmesį, kad
jėzuitų misionieriui de Ančietai buvo tik devyniolika metų kai jis iš Ispanijos išvyko
į Braziliją. Jis taip pat pasakė, kad geriausias įrankis jaunimui evangelizuoti yra
kitas jaunuolis, arba jaunuolė. Ančieta buvo nepaprastos kultūros asmenybė: dėstytojas,
taikintojas derybose, dvasios tėvas, varguolių ir ligonių globėjas, intensyvus čiabuvių
genčių misionierius, jų pašnekovas ir daugelio atsivertimų sielovadininkas. Didelis
rašytinis šventojo palikimas. Parašė gramatikas vietinėmis tupi ir guarani kalbomis,
katekizmus, homilijas, giesmes, poeziją, religines dramas, žodžiu, ugdė autentiškai
inkultūruotą evangelizavimą. Virš visko, sakė kongregacijos prefektas, Šv. Juozapas
Ančieta buvo nepaprasto vidinio gyvenimo ir tikro šventumo apaštalas.
Kas buvo
du nauji šventieji, misionieravimu ir apaštalavimu susiję su Kanada? Pranciškus de
Laval (1623-1708) kilęs iš senos garbios prancūzų šeimos. Popiežiaus Aleksandro VII
paskirtas Naujosios Prancūzijos (taip buvo vadinamas Kvebekas) Apaštališkuoju vikaru,
buvo pirmasis į Šiaurės Amerikos atkeliavęs vyskupas. Tris dešimtmečius vykdė našią
pastoraciją tuomet dar misijų šalyje organizuodamas katalikų Bažnyčią, apaštalaudamas
tiek prancūzų mažumai, tiek misionieriaudamas amerikiečiams indėnams, kuriuos ypač
gynė nuo piktnaudžiavimo alkoholiu ir į juos nusitaikiusių prekiautojų kailiais išnaudojimo,
ugdė jų švietimą, darbą, orumą. De Laval pastoracinė ir misionieriška veikla apėmė
visą šiaurės Ameriką nuo Kanados iki pietinių sričių Meksikos šiaurėje, visur steigė
parapijas ir kunigų formacijos seminarijas.
Šv. Įsikūnijusio Marija Guyart
(1599-1672) būdama aštuoniolikmete ištekėjo, susilaukė sūnaus, tačiau mirus vyrui
atsisakė antros santuokos; jai pradėjo vertis mistinių patirčių pasaulis. Norėdama
visai pasišvęsti Viešpačiui, gyveno neturte ir davė skaistumo priesaiką. Tai galima
laikyti jos pirmuoju atsivertimu, nuo tuštybės į paprastumą ir susikaupimą. Dažni
Švč. Trejybės regėjimai atvedė ją į vienuolinį gyvenimą; apsisprendusi visai suvienyti
savo gyvenimą su Viešpačiu, stojo į uršuliečių vienuolyną Ture. Po šio antrojo atsivertimo
sekė trečias: pasiryžusi išvyko misionieriauti į Kanadą, kur pasišventė jaunų indėnių
švietimui ir krikščioniškam ugdymui. Ji mokėsi čiabuvių kalbų, parašė pirmąjį uronų-prancūzų
žodyną, parašė maldų uronų ir algonchino kalbomis, parengė misionieriavimo vadovus
apie teisingą evangelizavimo misijos inkultūravimą. Jos kapą Kvebeke uršuliečių vienuolyne
kasmet aplanko dešimtys tūkstančių piligrimų.
Visi trys nauji šventieji dar
šiandien yra nuoseklūs ir drąsūs Kristaus, „vienintelio šventojo“, liudytojai, pažymėjo
Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas. Taip pat šiandien reikia drąsių Evangelijos
apaštalų. Visų jų misionieriavimo pašaukime pastebimi pėdsakai Abraomo ir Marijos
nepaprasto tikėjimo pasikliauti Dievu ir laikytis Jo žodžio. Besąlyginis atsidavimas
dieviškai Apvaizdai padarė jų darbus vaisingais; todėl jų darbai tapo Dievo darbais,
„opera Dei“, sakė kardinolas Angelo Amato. Šventieji, pridūrė jis, yra romūs įrankiai,
tačiau nepakeičiami, idant Dievas darytų savo nuostabius darbus. (l'Osservatore Romano/Vatikano
radijas)