Kristus Karalius

Pilotas klausė Jėzų: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jėzus atsakė: „Ar nuo savęs šito klausi, ar kiti apie mane tau pasakė?“ Pilotas tarė: „Bene aš žydas?! Tavoji tauta ir aukštieji kunigai man tave įskundė. Sakyk, ką esi padaręs?“ Jėzus atsakė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai juk kovotų, kad nebūčiau atiduotas žydams. Bet mano karalystė ne iš čia“. Tuomet Pilotas jį paklausė: „Vadinasi, tu esi karalius?“ Jėzus atsakė. „Taip yra, kaip sakai: aš esu karalius. Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“. (Jn 18, 33b-37)

ŽMONIŲ KARALIUS

Du žmonės – Pilotas ir Jėzus stovi vienas prieš kitą… Tai dviejų galybių susidūrimas: Pilotas, apsuptas ginkluotų legionierių, yra savo baimės kalinys, gi Jėzus, laisvas ir beginklis, priklauso tik nuo tikėjimo Tėvo meile. Piloto galybė pagrįsta ginklų ir jėgos tiesa, o Jėzaus – tiesos jėga. Kuris iš šių dviejų žmonių yra laisvesnis, kuriame iš jų yra daugiau žmogiškumo?

„Vadinasi, tu esi karalius?“- klausia Pilotas, nė neatkreipęs dėmesio į jau anksčiau nuskambėjusius Jėzaus žodžius: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“. Viešpats dar kartą patvirtina tai, ką jau buvo sakęs savo mokiniams: „Jūs esate pasaulyje, tačiau ne iš pasaulio. Žemės didžiūnai karaliauja ir engia tautas. Ne taip bus su jumis“. Jėzaus karalystė yra kitokia, „ne iš šio pasaulio“, ne todėl, kad būtų susijusi su ateitimi ir amžinybe, bet todėl, kad ji siekia pakeisti „šį pasaulį“.

„Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai juk kovotų,“- aiškina Jėzus Pilotui. Primityvi jėga, sukelianti karus ir nelaimes, maitinama prievarta, tuo tarpu Jėzus niekuomet nerinko ginkluotų samdinių būrių, niekuomet nemėgino organizuoti armijos. Jo koja niekuomet nebuvo įžengusi į karališkas menes, išskyrus tą dieną, kuomet buvo atvestas į jas, kaip kalinys. Netgi savo suėmimo akimirką Jis griežtai įsakė Petrui kišti kalaviją į makštį, nes priešingu atveju atrodytų, kad teisus yra stipresnis ir žiauresnis, tuo tarpu Viešpats visuomet tvirtino, kad ten, kur viešpatauja prievarta, išnaudojimas, kur valdžia, pinigai ir egoizmas ima viršų, niekuomet negali gyvuoti Jo karalystė.

Tarnai kovoja už savo šeimininkus, tačiau taip nebus Jo karalystėje. Čia karalius tampa visų tarnu: „Atėjau ne kad man būtų tarnaujama, bet pats tarnauti“. Jėzus yra toks karalius, kuris neskriaudžia nė vieno, bet skriaudžia pats save. Jis neišlieja svetimo kraujo, bet lieja savo kraują už kitus. Jis nepaaukoja nė vieno, bet pats aukojasi už savo tarnus.

Visi tie dalykai taip ir liko nesuprantami Pilotui, kuris, pasitenkinęs Jėzaus žodžiais apie save, kaip apie karalių, visa tai pavertė kaltinimo pagrindu ir netgi kryžiaus viršūnėje prikalė pašaipų įrašą: „Šitas yra žydų karalius“. Jis tarėsi nugalėjęs šiame dviejų galybių susirėmime.

Tokiu būdu, kad ir nenorėdamas, Pilotas tapo pranašu. Jėzaus karališkumas aiškiai yra regimas čia, ant kryžiaus: išskėstomis rankomis, kur kiekvienas kitas vertas daugiau, negu visas tavo gyvenimas, kur atiduodama viskas ir nieko nepasiimama. Čia mirštama, mylint kitus. Tai ir yra Jėzaus karalystė, karališkas būdas gyventi žemėje.

Pasibaigus dialogui su Jėzumi Pilotas išėjo su Juo prieš minią ir ten ištarė tuos reikšmingus žodžius: „Štai Žmogus!“

Tikras žmogus, pats tikriausias žmogus, autentiškas žmogus. Karalius… Laisvas, kaip niekas kitas, mylintis, kaip niekas kitas, tikras, kaip niekas kitas… Kristaus karalystė nėra karališki atributai ir Jį supanti galybė, bet žmogiškumo pilnatvė, kurianti Dievo karalystę. Jos dalimi esame ir kiekvienas iš mūsų…

(Mons. Adolfas Grušas)